Humans of Uber: Vilius
Vakar vežiau Vilių. Nuo stovėjimo aikštelės prie Petro ir Povilo bažnyčios iki „Piano Man“ Islandijos gatvėje.
Nuvažiavome 5,53 kilometro. Kelionė užtruko 22’58 min. Vilius „Uber“ sumokėjo 8,34 euro.
Jūs tik nepagalvokite, kad aš visada važinėju 14,5 km/h greičiu ir važiuoju per aplinkui.
Čia buvo Viliaus sprendimas, nes, vos įsėdęs, jis pareiškė, kad norės užduoti man daug klausimų. Pasiūliau važiuoti pro oro uostą, bet paskui pasirinkau Olandų gatvę.
Pirmas Viliaus klausimas skambėjo taip: „Pasakykite man, kada jūs tapote prorusišku?“.
Šiek tiek pagalvojęs, gal šiek tiek nemandagiai, bet į klausimą atsakiau klausimu: „Viliau, o kada jūs tapote pedofilu?“
Šiek tiek pagalvojęs, Vilius pasakė, kad jis nėra pedofilas. Tada aš pasakiau, kad aš nesu prorusiškas.
Vilius tada sušuko: „O faktai.lt?“.
Aš nesušukau, bet Viliaus paklausiau: „O faktai.lt ką?“
Vilius nieko neatsakė.
Po to mes sustojome parūkyti ant Bekešo kalno. Aš pavaišinau Vilių „Camel“, jis man pridegė su savo Zipp’u (Viliau, aš jo tikrai neėmiau, tikiuosi radai jį kurioje nors savo kišenėje).
Kol rūkėme, Vilius prisipažino, kad norėjo būti žurnalistu, bet taip juo ir netapo. Dar jis klausė manęs, kaip jaučiuosi. Atsakiau, kad gerai, kaip niekada.
Vilius taip pat klausė, ar man negaila, kad jauni žmonės, norėję būti žurnalistais, manimi nusivylė. Papasakojau jam apie dvi savo studentes, kurias vežiau ir kurios man labai dėkojo.
Pasikalbėjome apie padugnes. Paaiškinau jam, ką šis žodis reiškia ir kodėl aš jį dažnai vartoju.
Dar papasakojau jam apie dieną X, kuri anksčiau ar vėliau ateina kiekvienam, norinčiam būti žurnalistu. Vieni tą dieną sėdi mėšle, kaip Š.Černiauskas ar M.Širvinskas, kiti – pasiima USB kaip D.Pancerovas. Aš parašiau pareiškimą G.Vainauskui.
Po to Vilius manęs klausė, kaip aš jaučiuosi, nebūdamas „main stream žurnalistu“. Sakiau, kad kaip niekada gerai, nes stream’u šiandien plaukia srutos, o man labiau patinka Vencavo ežero skaidrumo vanduo. Iš Viliaus akių mačiau, kad netiki.
Atsakiau į Vilių dominančius klausimus apie savo darbą faktai.lt ir UAB „Faktai LT“ akcininkus. Vilius klausė, kodėl aš ten taip blogai rašiau, aš klausiau, kuriame tekste. Vilius išdidžiai patylėjo.
Po to važiavome toliau ir kalba sunkiai rišosi. Jis sakė „juoda“, o aš sakiau „ežiukas“, aš sakiau „faktai“, Vilius sakė „visi galvoja“. Aš sakiau „gal galima konkretų pavyzdį“, Vilius vėl nusprendė išdidžiai patylėti. Aš jį suprantu, nes kartais patylėti yra protingiau.
Prie „Piano Man“ išsiskyrėme labai draugiškai. Paspaudėme vienas kitam ranką (tikiuosi, atradai savo Zipp’ą kišenėje, Viliau). Gali būti, kad tas išorinio draugiškumo gestas nieko nepakeitė, ir Vilius toliau žinos, kad aš esu prorusiškas, o aš ir toliau jo susitikęs klausiu, ar jis yra pedofilas. Bet įdomu buvo tai, kad Vilius man palinkėjo sėkmės, ir aš galvoju, kad tos beveik 23 minutės galbūt nepraėjo veltui.
Kita vertus, aš taip pat galvoju, kad Vilius teisingai pasirinko, kai nusprendė nebebūti žurnalistu. Nes tų 22’58 min man visiškai pakako suprasti, kad Vilius kol kas negali būti žurnalistu.
Ne todėl, kad būtų kvailas, neišsilavinęs, neraštingas ar neteisingų pažiūrų. Viskas su juo gerai, jis normalus, apsiskaitęs, gerai išauklėtas jaunuolis, tik neturi vienos žurnalistui privalomos savybės – kritinio mąstymo – ir nesugeba atskirti fakto nuo įkyriai peršamos sau susikurtų autoritetų nuomonės (nors gebėjimų dar turi, nes kai sakiau jam, kad lyja, kai rūkėme, jis sakė, kad ne. Iš tiesų tai nelijo).
Man Vilius labai patiko. Jis yra tobulas D kartos, apie kurią neseniai čia rašiau, pavyzdys. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad dar kokie 5 kartai po 22’58 min. Viliui padėtų tapti M(ąstančios) kartos atstovu, kurių šiandien Lietuvoje taip trūksta.
Nežinau, ar aš patikau Viliui. Bet jei ne, tai, kaip ir sakiau jam, kai rūkėme: „Man jau nieko nebereikia įrodinėti, aš nesu motina Teresa, ir dėjau aš ant visų tų apie 1500 tūkstančio, kurie yra SąRaČe. Nes jų vieta ten, su srutomis, o manoji – skaidriame vandenyje.
Iki pasimatymo.
(18 balsų, vidurkis: 4,06 iš 5)
Loading...
