G.Babravičius ieško kyšininkų arba… apie transcendentinį pasaulio supratimą…
…Žiūrėjau žinias. Apie tai, kaip Vilniuje rengiamasi keisti merą.
Viskas jau kaip ir parengta: konservatoriai – už, liberalcentristai – už, socialdemokratai taip pat, atrodo, apsisprendė. Beliko tik postus tarpusavyje pasidalinti.
Bet vis tiek ant širdies neramu: o jei ims ir nepavyks.
Būtent apie tai per žinias kalbėjo vienas iš Liberalcentristų vadų – Gintautas Babravičius.
Ir pasakė tai, ką išgirdęs vos nuo fotelio nenuvirtau – pasirodo, kažkas kažkam siūlo kyšius už tai, kad nebalsuotų už nepasitikėjimą dabartiniu Vilniaus meru.
Būtų labai juokinga… jei nebūtų graudu. Apie kyšius kalba žmogus, priklausantis partijai, kuriai iki šiol vadovauja oficialus kyšininkas.
Na, bent jau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios nuomonės (iš 2009 02 10 pranešimo spaudai):
Atmesdama nuteistųjų kasacinių skundų argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atitinka leistinumo ir patikimumo kriterijus, ir kad teismas pagrįstai pripažino nusikalstamais Dariaus Leščinsko, Artūro Zuoko ir Andriaus Janukonio veiksmus siūlant tuometiniam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vilmantui Drėmai sudaryti su juo tariamą 150 000 Lt vertės Vilniaus pramogų parko projektavimo darbų sandorį bei pažadant išmokėti 45 000 Lt avansu už tai, kad 2003 m. birželio 11 d. vyksiančiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose šis balsuotų už Artūrą Zuoką. Teisingai nustatytas ir kiekvieno nuteistojo vaidmuo darant nusikalstamą veiką – Darius Leščinskas pripažintas įvykdęs, o Artūras Zuokas ir Andrius Janukonis – organizavę šią nusikalstamą veiką. Kita vertus, kolegija konstatavo, kad teismas turėjo šiuos veiksmus kvalifikuoti kaip baigtą papirkimą, o ne kaip pasikėsinimą papirkti.
Tačiau padariusi šią išvadą, kolegija priėmė teisinį sprendimą perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką į baigtą papirkimą tik dėl nuteistųjų Dariaus Leščinsko ir Andriaus Janukonio. Nuteistojo Artūro Zuoko veikos kvalifikacija palikta nepakeista dėl aplinkybių, susijusių su jo, kaip Seimo nario teisine neliečiamybe, kurią jis yra įgijęs kasacinio proceso metu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto įstatymo 22 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Nors prokuroro kasaciniame skunde suformuluotas prašymas nebuvo susijęs su nuteistojo Artūro Zuoko laisvės suvaržymais, tačiau jame prašoma kitaip pabloginti nuteistojo teisinę padėtį – perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš pasikėsinimo į baigtą nusikaltimą ir padidinti jam skirtinos baudos dydį. Kolegija konstatavo, kad, negavus Seimo sutikimo, ji negali spręsti klausimų dėl nuteisto Seimo nario teisinės padėties pabloginimo. Tai būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatomis dėl Seimo nario asmens neliečiamybės.
Štai taip – Liberalų ir centro partijos pirmininkas – nusikaltėlis. Papirkimo organizatorius, kurį tik dabartinis Seimo nario statusas (o mano subjektyvia nuomone – visai kiti dalykai ir beviltiška mūsų teisinė sistema) išgelbėjo nuo ne tik nuo griežtesnės bausmės, bet ir kelerių metų poilsio pastate, esančiame visai šalia Seimo rūmų.
G.Babravičius visa tai tikriausiai puikiai žino, juk dirba kartu su A.Zuoku jau ne vienerius metus… Ir Aukščiausiojo Teismo sprendimą tikriausiai spėjo pamatyti prieš duodamas interviu žurnalistui.
Bet kalba ne apie tai, o apie kažkokius kitus kyšininkus.
Tiesiog transcendentinis (esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui; I. Kanto filosofijoje – esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime“) pasaulio supratimas…
Atsiprašau, neradau kito žodžio. O tas man pasirodė tinkamiausias apibūdinti situacijai:)
Turėtų būti juokinga… Bet nė velnio.
Nes nuvertę J.Imbrasą (kuris anaiptol nėra geriausias meras), pre valdžios sugrįš tie, kurių Lietuvos teismai nepasodina tik todėl, kad jiems vis kažko pritrūksta: tinkamo statuso, laiko, Seimo sprendimo ar dar ko nors.
Kalbant paprasčiau: nusikaltėliai.
Blogiausia, kad jie to visiškai nesigėdija, o dauguma mūsų jau nustojo kreipti į tai dėmesį.