ES viršūnių susitikimas: kodėl V.Landsbergis ir A.Račas nesidžiaugia kartu?
Pastaruoju metu gana retai būna, kad mano ir Vytauto Landsbergio nuomonės sutaptų.
Bet štai dėl ES viršūnių susitikimo, panašu, galvojame panašiai.
Leisiu sau pacituoti keletą profesoriaus šiandien paskelbto pareiškimo teiginių:
Vadovai neatkreipė dėmesio į analitikų perspėjimus, kad taikus tonas išvengiant bet kokio Rusijos invazijos į Gruziją pasmerkimo, net įvardinimo, bus įvertintas Maskvoje kaip diplomatinė pergalė ir galės lemti tolesnį agresyvumą, grėsmes kitiems kaimynams.
Vadovai bevelijo parodomąjį vieningumą, negu teisingą įvykių įvardijimą, dėl kurio gal nė negalėjo susitarti. Sakoma, pasiekimas tas, kad apskritai susitarė. Svarbi ir pagrindinė bendra nuostata: Rusijos kariuomenė turi būti išvesta, mažiausiai, į pradines pozicijas turėtas ligi rugpjūčio 7 d. (prieš tai, kai rusų tankų kolonos pajudėjo Roki tuneliu į Gruziją), ir kol tai nebus įvykdyta, derybos dėl naujosios ES-Rusijos sutarties įšaldomos.
Rusija jai ir toliau teiks išmėginimus. Mes, ES, nurodinėjam įvykdyti pažadus. Jie jau dabar nevykdomi, o jeigu visai nevykdys?
Ar dabar ir V.Landsbergį vadins paksistu ir penktosios kolonos atstovu…
Būtų visai nebloga kompanija… Būčiau labai pagerbtas:)
Ne visad sutinku su profesoriaus pozicija, tačiau iki šiol manau, kad jis vienas iš penkių, o gal net ir trijų didžiausių Lietuvos politikų.
Ir vienas iš labai nedaugelio, sugebančių kritiškai mąstyti.
(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
