Dvi naujienos
Tikriausiai visi esate girdėję posakį apie dvi naujienas: vieną gerą ir vieną blogą. Taip pat tikriausiai žinote, kad dažniausiai yra pradedama nuo blogosios.
Tačiau, kaip ir visada, visos taisyklės turi išimtis ir aš norėčiau pradėti nuo gerosios naujienos.
Ji yra tokia: Gedimino Kirkilo Vyriausybė pagaliau prisiminė, kad Lietuvoje yra vis dar yra likę dėstytojų bei mokslininkų. Ir ne tik yra, bet ir vis dar dirba – aukštosiose mokyklose, institutuose, mokslo įstaigose. Kuria, dėsto, ieško kelių į pažangą.
Prisiminusi, kad dėstytojai ir mokslinkai Lietuvoje vis dar egzistuoja, Vyriausybė šią savaitę taip pat prisiminė, kad visi jie yra išlaikomi iš biudžeto ir nusprendė padidinti jiems atlyginimus. Ir ne šiaip sau padidinti, o net 70 procentų. Tiesa, ne iš karto, bet per trejus metus – iki 2011 metų.
Atrodytų, jog išgirdus tokią naujieną reikėtų ploti katučių ir džiaugtis, kad turime tokią supratingą ir toli į ateitį žiūrintį ministrų kabinetą. Tokį, kuris supranta, kad tikrosios pažangos galime tikėtis tik investuodami į mokslą ir švietimą, o ne Valdovų rūmus, naują Seimo viešbutį ar baldų pramonės įmones.
Tačiau vis dėlto šokinėti iš laimės nesinori. Nes yra ir bloga naujiena: iškilmingai paskelbusi, jog didins mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus, geroji Gedimino Kirkilo Vyriausybė nieko nepasakė apie tai, iš kur bus imama lėšų šiems pažadams įgyvendinti.
Jų poreikis ne toks jau ir didelis – iš viso beveik 400 milijonų litų arba po maždaug 130 milijonų per metus šiek tiek daugiau nei šiemet numatyta skirti Seimo kanceliarijai ir šiek tiek mažiau nei gaus generalinė prokuratūra.
Jei gasdina milijonai, galima skaičiuoti kitaip – dalimi nuo viso valstybės biudžeto. Gaunasi maždaug pusė procento – tas pats, kas 10 litų nuo 2000 litų atlyginimo. Manau, kilniam tikslui tokią sumą galėtume skirti kiekvienas.
Tačiau kalbėdamas apie Gedimino Kirkilo Vyriausybę, nebūčiau toks tikras. Ypač – prisimindamas visai neseną istoriją su mokytojų atlyginimais. Jie irgi norėjo gyventi kaip žmonės, prašė didesnių atlyginimų ir neapsikentę pradėjo streikuoti.
Vyriausybė iš pradžių į juos nereagavo, tačiau po to pagaliau susivokė ir pažadėjo mokytojų atlyginimus padidinti berods beveik dvigubai. Tiesa, kaip ir dėstytojų atveju, ne iš karto, bet per trejus metus – iki tų pačių 2011 metų.
Tada taip pat nepasakė, iš kur bus imamos lėšos šiems pažadams įgyvendinti, tačiau šią savaitę netyčia prasitarė – mokytojams algos bus didinamos aukštojo mokslo reformai skirtomis lėšomis.
„Tai reiškia, kad bus mažiau renovuota laboratorijų, bendrabučių, mokslo konkursiniam finansavimui bus skirta mažiau pinigų“, – paaiškino Roma Žakaitienė, tuo metu vis dar laikinai vadovavusi Švietimo ir mokslo minsterijai.
Tiesiog saliamoniškas sprendimas: pažadi mokytojams, o kadangi visi pinigai jau išdalinti, savo pažadus bandai vykdyti atimdamas pinigus iš dėstytojų ir mokslininkų. Pastarieji pyksta ant pirmųjų, o šie, savo ruožtu, verčiami jaustis kaltais. Nors jų kaltė yra tik ta, kad jiems pakako orumo pagaliau pasakyti, kad jie nebenori būti žeminami.
Vėliau norėdamas nuraminti dėstytojus, pažadi ir jiems. Nepasaki, iš kur jų gausi, tačiau inteligentai juk patiklūs. Be to, gali nubraukti nuo kokių gaisrininkų, kurie taip pat kažkodėl tai viskuo nepatenkinti ir taip pat rengiasi streikuoti.
Kad būtų kam gaisrus gesinti, bus galima pažadėti ir jiems, o reikiamus pinigus atimti, pavyzdžiui, iš kultūros darbuotojų. O kol šie susivoks, kas atsitiko, bus galima paskelbti apie ilgalaikę atlyginimų didinimo programą ir jiems. Ir pažadėti, kad iki 2011 metų jų atlyginimai išaugs, pavyzdžiui, kokiais 70 procentų.
Niekas juk nesusimąstys, kad 2011 metais G.Kirkilo Vyriausybės jau galbūt nė kvapo nebus likę, kaip nebus ir pinigų, kuriuos jis šiandien žada. Juk svarbu ne tai, svarbiausia sulaukti rinkimų. Jei laimėsi, pažadus gali pamiršti, o jei ne – tai kas beprisimins, ką buvai pažadėjęs.
Juk šiandien jau mažai kas prisimena, kaip praėjusių metų vasarą Seimas labai darniai balsavo už tai, kad bazinis atlyginimas, kuriuo remiantis nustatomos algos valdininkams būtų padidintas nuo 442 litų iki 490 litų. Tai, pavyzdžiui, tai pačiai ministrei R.Žakaitienei reiškė papildomai beveik 700 litų per mėnesį, neskaičiuojant priedų už ištarnautus metus ir kitas geras savybes.
To balsavimo bendra kaina buvo apie 900 milijonų litų kasmet. Daugiau nei reikia mokytojams, dėstytojams ir gaisrininkams kartu sudėjus.
Ir beje, laukti iki 2011 metų nereikėjo. Todėl stebėtis, kad šiandien visiems siūloma kiek palūkėti, neverta. Juk visiems iš karto geriau būti negali. Yra tokių, kurie tiesiog nusipelnė gyventi geriau.
(Dar neįvertinta)
Loading...
