Apie durnius. Visagine ir visoje Lietuvoje

Jau daugiau nei metai, kai aš dirbu Visagine,

Kaip žurnalistui tie metai yra aukso amžius, nes tikriausiai per visą savo darbą nemačiau tiek dunių, ūsuotų bebrų, irkluotojų baltais dantimis ir tiek sovietinių reptilijų, kiek pamačiau per pastaruosius metus.

Nuolat sau kartoju, kad būdamas čia, 16-oje SSRS, kurios jau nebėra, respublikoje, norėčiau turėti 6 galvas ir 22 rankas. Ir dar norėčiau valdyti rusišką klaviatūrą taip pat, kaip lietuvišką. Bet nevaldau ir tuiu tik vieną galvą ir tik dvi rankas.

Todėl man nesiseka. Negaliu prisbelsti iki 16-osios sovietinės respublikos gyventojų, kurių dauguma yra Lietuvos Respublikos piliečiai, sąmonės, nes jų galvos yra užterštos sovietinu marazmu.

Kažkada sakiau, kad galbūt rašysiu knygą apie Visaginą, bet aš ne R.Valatka ir ne V.Laučius. Aš tik žurnalistas. O žurnalistai knygų nerašo, nes jie nėra rašytojai. Bent jau aš taip manau.

O bet tačiau, kadangi R.Valatka ir V.Laučius neturi nieko bendro su žurmalistika, grįžkime prie Visagino. Lietuvos Twin Peakso, kuriame jau greitai Rusijos ambasados įgaliotinei G.Udovenko bus suteiktas garbingas Lietuvos miesto garbės pilietės vardas. Už tai, kad ji pastaruosius 29 metus dėjo visas pastangas, kad visaginiečiai ir toliau galvotų, kad jie gyvena 16-oje SSRS respublikoje.

Aš ne R.Valatka ir ne V.Laučius, bet galbūt kada nors parašysiu knygą apie Visaginą. Apie Lietuvos miestą, kurį Lietuva pamiršo ir kuriame Lietuvos nėra. Nes čia visi serga už Putiną ir Rusijos rinktinę. Nes jie rusai arba rusakalbiai. Nors merė yra lietuvė.

Jei rašyčiau knygą (nors aš ne R.Valatka ir ne V.Laučius) didžiausią dėmesį skirčiau iškreiptam Lietuvos miesto Visagino gyventojų suvokimui apie tai, kas yra demokratija ir koks yra piliečių vaidmuo valstybės valdyme.

Visaginečių suvokimas apie tai, mano nuomone, yra labai paprastas – darykite, ką norite, kol tai manęs neliečia. Nes aš turiu darbą, kurio iš esmės nedirbu, o kam bebrai tratina mano pinigus, man nusispjaut. Bet galiu paloti Facebook’e. Anonimiškai, nes sovietinis mentalitetas sako, kad geriau amsėti iš už kampo.

Dousiu pavyzdį, kaip loja Lietuvos valstybės pinigais apmokama valstybės tarnautoja, kuri galvoja, kad viskas yra už pingus. Nes ji greičiausiai egzistuoja už pinigus, kuriuos aš sumoku į Lietuvos valstybės biudžetą.

Įdomiausia tai, kad ta suknista Visagino sovietinė reptilija tikriausiai taip pat dirba už pinigus. Skirtumas tik tas, kad jai moku aš, o ji dėl savo sovietinio suknisto auklėjimo galvoja, kad aš kažkam dirbu. Nes tikriausiai kasdien parsidavinėja ir galvoja, kad tai yra normalus gyvenimo būdas. Nes ją taip išauklėjo sovietine dvasia.

Normalūs žmonės Visagine (o jų čia yra) sako „eto Visaga detka“. Jie yra teisūs. Nes per metus, kai esu čia, man nepavyko paskatinti sovietinių reptilijų galvoti apie tai, ko reikia jiems ir jų vaikams.

Eilinį kartą pasijutau looser’is.

Bet dėjau aš ant tų Visagino sovietinių reptilijų. Nes Visaginas yra mano, Lietuvos Respublikos piliečio, miestas. Ir padarysiu viską, kad bebrai, sovietinės galos ir durniai ten nevaldytų.

Tai buvo Račo žodis. Amen.

 

 

 

(2 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...