Kodėl aš dalyvavau konkurse į LRT direktorius?
Šį įrašą rašau šiandien, kovo 19 dieną, likus kiek daugiau nei 35 valandoms iki pasimatymo su LRT Taryba. Paskelbsiu jį viešai, po to, kai LRT Taryba išrinks naująjį LRT generalinį direktorių. Nepaisant, ką išrinks. Nes vienintelis viešai skelbiau ir savo programą. Todėl viešai paskelbsiu ir šį įrašą, galbūt, su papildymais.
Iš tiesų, tai aš visai nenoriu būti LRT direktoriumi. Nenorėjau būti ir BNS direktoriumi, bet, kai pamačiau, ką daro A.Matonis su geriausia tuo metu Lietuvos žiniasklaidos priemone, nesusilaikiau ir pasakiau kolektyvui ir BNS akcininkams viską, ką galvoju apie ordininkus. Po to man teko prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Nė minutės nesigailiu, nes BNS ir šiandien vis dar yra geriausia Lietuvos žiniasklaidos priemonė. Aš žinau, kad esu prie to prisidėjęs, nors kartais stebiuosi, kodėl BNS mane ignoruoja vien todėl, kad aš buvau direktorius. Bet, žiūrėdamas į bendrą žiniasklaidos kontekstą, suprantu.
Direktoriumi būti labai sunku. Būti LRT direktoriumi yra dar sunkiau. Nes tai yra daugiau nei 500 žmonių ir daugiau nei 40 mln. mokesčių mokėtojų lėšų. Be to, tai yra sistema, kurią valdo šeškai, jakilaičiai, morkūnai ir kuriai vadovauja Ž.Pečiulis. Tai yra 27 ksunkiau artus nei BNS su A.Matoniu, kuris, kaip tyčia irgi ir LRT sistemos dalis.
Iš tiesų, aš jau to nebenoriu, nes turiu sodybą su ežeru kieme ir pulku kėkštų lesyklose.
Bet man vis dar rūpi. Be to, LRT pinigai yra ir mano pinigai. Ir man skauda, kai mano pinigus tratina bebrai. Nesvarbu, ar Visagine, ar LRT. Nesvarbu, ar LSDP bebriukas S.Mickevič, ar LRT bebriuku tampantis E.Jakilaitis (nors ne kartą esu viešai sakęs, kad jis turėjo potencijos tapti geriausiu Lietuvoje poltinių „talk show’ laidų vedėju).
Mano draugai neleis man sumeluoti: visiems sakiau, kad vienas iš pagrindinių motyvų dalyvauti konkurse buvo noras pamatyti uždarame LRT Tarybos posėdyje Ž.Pečiulio veidą ir išgirsti jo klausimus man apie LRT „programų strategiją“ ir visuomeninės TV ateitį. Šį tikslą jau pasiekiau, nebent Ž.Pečiulis neturės, ko paklausti.
Kitas, ne mažiau svarbesnis motyvas buvo parodyti, kaip išsigimė „visuomenine“ vadinama LRT televizija ir inicijuoti diskusiją. Iš dalies tai pavyko, nes FB „elitas“ lojo ir tebeloja garsiai, o būsimoji LRT direktorė Monika, spėju, paskutinę savaitę nemiega labai ramiai. Kodėl sakau „iš dalies“? Ogi todėl, kad FB „elitas“ nesprendžia, o tie, kurie spręs antradienį arba gali nuspręsti iš esmės į mano laiškus ir argumentus nereagavo (išskyrus R.Andrikį). Todėl akivaizdu, kad tiems, kurie spręs ir gali spręsti, iš tiesų LRT visuomeninė televizija nerūpi arba jie apie ją nieko nesupranta ir naudoja ją tik savo politiniams tikslams.
Nepasakyčiau, kad dėl to labai nustebau. Nes tikroji Lietuvos žiniasklaidos būklė niekada nerūpėjo tiems, kurie priima sprendimus. Jiems visada rūpėjo galimybė pasinaudoti žiniasklaida, kuri leidžiasi būti naudojama. Šia prasme tarp Ramūno, Gabrieliaus, Eligijaus, Remigijaus, Gedimino, Gintauto, Ingridos, Dovilės, Rasos ar Audronės nėra jokio skirtumo.
Mano draugai neleis sumeluoti: savo galimybes vertinu santykiu 5-95. Nes tikiu tik faktais, o balsavimas bus slaptas. palieku 5 proc. konkurso kvalifikaciniams reikalavimams ir sveikam protui, nurašydamas likusius 95 procentus partškolai, pečiuliams ir kitoms subjektyvioms aplinkybėms.
Bet – man vėlgi neleis sumeluoti – žinau, kas bus, kai LRT turės naują direktorę ir žinau, kas būtų, jei krūtys ir partškola nevaldytų. Turiu planą, turiu idėjų dėl komandos ir manau, kad galėčiau paversti LRT normalia žiniasklaidos priemone. Nes turiu patirties. Ir todėl iš karto pagarbiai atsisveikinčiau su A.Matoniu ir R.Paleckiu. Ir niekad neprileisčiau prie LRT R.Sadausko ir A.Užkalnio. Nes visuomeninėjė televizijoje tokiems ne vieta. Beje, kaip ir A.Nakui, jei kam įdomu. Nes visuomeninė televizija, nors ir turi atspindėti visas nuomones, neturi būti šiukšlynas.
Nenoriu būti LRT direktoriumi, nes žinau, kad tektų ne tik rūpintis turiniu ir mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo efektyvumu, bet ir dar kartą atlaikyti ramanausko tipo padugnių atakas prieš mane ir mano šeimą, kurios ypač suaktyvėjo pastaruoju metu. Neabejoju, kad į darnų chorą įsijungti ir Monikos išauklėti krūtų portalo darbuotojai, nekalbant jau apie „tyrėjus“ iš VSD patiekamų USB atmintinių ir mėgstančius sėdėti mėšle. O dar juk yra ordininkai ir laisvės dešrelių kepėjai, kurie skaičiuoja FB like’us ir pagal tai matuojasi dydžiais ir įtaka.
Aš nematau, su kuo galėčiau matuotis. Galbūt todėl, kad mano regėjimas dėl amžiaus jau šiek tiek nusilpo ir norintys matuotis man atrodo per daug maži, kad juos įžiūrėčiau. A.Valinską įžiūrėti dar vos vos galiu, o Moniką matau, kaip žvirblį kėkštų pulke savo trečioje tolimiausioje lesykloje. Ir labai stebiuosi, kodėl iki šiol tyli Rolandas Barysas, kurį labai gerbiu. Bet gal ir jis su amžiumi mato nebe taip gerai, kaip aš.
Nepaisant to, aš žinau, kad galiu. Ir dar žinau, kad jei ne 2018 metų kovo 20 dieną, tai po kokių 20 metų vis tiek atsiras sveiko proto žmonių, kurie padarys tai, ką aš siūliau 2009-aiasiais. Tai yra, supras, kad LRT yra per daug svarbi visuomenei, kad ją būtų galima patikėti valdyti pečiuliams, kurie atiduoda ją valdyti šeškams, morkūnams, jakilaičiams po Skydinės girtuolių ar monikų priedanga.
Aš gyvensiu iki 100, tad dar turiu laiko.
(15 balsų, vidurkis: 3,60 iš 5)
Loading...
