Artūras Račas

Jau gana seniai buvo aišku, kad tokio neįgalaus ir nekompetetingo Seimo kaip dabartinis Lietuvoje iki šiol tikrai niekada nebuvo ir reikia tikėtis daugiau niekada nebebus. Šiandien jau tikrai žinau, kad buvau ne 100 o visais 150 procentų teisus, kai dar skiriant Gediminą Kirkilą, sakiau, kad geriausiai būtų, jei šis Seimas nebesikankintų pats ir nebekankintų Lietuvos ir pasileistų į visas keturias puses. Nepasileido. Ir turbūt tik dėl vienos paprastos priežasties – išėjus iš ten daugumai nebūtų kur eiti, o Darbo biržoje ...

Čia mane Aidas neseniai kaltino dėl to, kad prieštarauju tik todėl, kad prieštaraučiau. Netiesa, Aidai:) Štai, sukritikavau E.Zingerio planą reikalauti iš Rusijos kompensacijos už okupacijos žalą. Kai kas sakytų, kad vėl tik tam, kad paprieštaraučiau. Tačiau, pasirodo, nesu vienas - kitą dieną mano nuomone parėmė ir.... nepatikėsit... pats Prezidentas. Ir argumentai jo labai panašūs. Malonu, kai nelieki vienas su savo nuomone:)

Mes labai mėgstame džiaugtis savo užsienio politikos laimėjimais. Ypač – kai tai susiję su prezidentu Valdu Adamkumi. Didžiausių dienraščių pirmieji puslapiai prieš kelis metus mirgėjo džiaugsmingais pranešimais apie tai, kad Lietuvos prezidentas, kartu su Lenkijos vadovu ir ES patikėtiniu užsienio reikalams sprendė krizę Ukrainoje. Skraidė į Kijevą vos ne kas antrą dieną, rengė spaudos konferencijas, o Lietuvos žiniasklaida džiūgavo: kokie mes svarbūs, kokie mes įtakingi, kiek daug nuo mūsų priklauso. Pernai birželio mėnesį istorija pasikartojo – laikraščiai ir televizija iki ...

Vakar man paskambino senas kolega – savo laiku vienas geriausių Lietuvos žurnalistų, deja, aplinkybių priverstas mesti šį darbą. Jo klausimas buvo labai paprastas: paaiškink, kas ten darosi su tuo Muntianu – visi kalba apie korupciją, kyšius, bet logikos visoje šioje istorijoje mažai. Kyšius juk dažniausia duoda pavaldiniai savo bosams, o šiuo atveju juk Muntianas bosas. Be to, tas, kuriam (turbūt jau reikėtų sakyti – buvęs) Seimo pirmininkas maloningai pasisiūlė sumokėti niekingus 2000 litukų, tų pinigų net nenorėjo imti. Šiek tiek pasiginčijome: ...

2006 metų rudenį rašiau komentarą, kuriame klausiau, kodėl norime apsimesti kvailiais. Tame komentare stebėjausi, kodėl niekas nereaguoja į viešai paskelbtą informaciją apie tai, kad prezidento Valdo Adamkaus pralaimėtų 2004 metų rinkimų skolas padengė Viktoras Uspaskichas. Tiesa, ne pats asmeniškai, o padalijęs pinigus savo įmonių darbuotojams, kurie per kelias 2003 metų vasario mėnesio dienas dosniai „suaukojo“ beveik pusę milijono litų V.Adamkaus fondui. Ši informacija tada buvo paskelbta „Respublikoje“, bei Lietuvos televizijoje, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Mat V.Adamkus tada buvo didžiausias moralinis autoritetas ...

Lietuvos politika visada buvo šiek tiek keistoka, tačiau pastaruoju metu ji darosi visiškai nebesuprantama. Na, kaip, pavyzdžiui, suprasti tai, kad šalies vadovas Valdas Adamkus viešai pripažįsta, kad kol juridiniai asmenys Lietuvoje galės finansuoti politines partijas, “niekada nebūsime tikri, ar sprendimai priimami visuomenės ir valstybės ar oligarchų naudai”, tačiau vis tiek pasirašo oligarchams naudingas Atominės elektrinės pataisas. Sunku suprasti, kodėl prezidentas, neslėpdamas, kad Lietuvos visuomenei (o reiškia ir jam) “liks įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo, dėl neparengtų naujos ...

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį padarė tai, kuo iš esmės beveik niekas neabejojo. Vieni žinojo, kad prezidentas Atominės elektrinės įstatymą pasirašys, nes jis yra nesavarankiškas ir lengvai pasiduoda įtaigai, kiti – todėl kad jau seniai suprato, kad iš prezidento institucijos Lietuvoje seniai liko tik pavadinimas. Prezidento valia rinktis. Jis pasirinko ir tegul jo sąžinė būna jam teisėjas. Juk niekas kitas išskyrus prezidentą nežino, kokie buvo tikrieji jo pasirinkimo motyvai ir tik jo paties sąžinė gali juos įvertinti. Mes gi išgirdome ...