Aš neturiu jokių šansų balsuoti: skaitytojos laiškas
Gavau laišką su prašymu jį paviešinti.
Tikiuosi, tai nebus suprasta kaip agitacija…
****************************
Sveiki, šį dukros, gyvenančios ir dirbančios vienoje Afrikos valstybių, laišką (žemiau), persiunčiu Jums.
2o12-10-12 Kaip aš pirmąkart (ne)balsuosiu rinkimuose
Esu Lietuvos pilietė.Išvykusi iš tėvynės prieš 12 metų mokytis, kelis kartus trumpam grįžusi, vis dėlto nusprendžiau dirbti ne Lietuvoje. Priežasčių neaiškinsiu – jos tipinės (ir ekonominės, ir finansinės, ir moralinės, ir kitos).
Nuo Lietuvos neatitolau, greičiau ėmiau matyti ją iš platesnės perspektyvos. O kadangi siekdama išsilavinimo ir ieškodama darbo vis gaudavau pasiūlymų dirbti įvairiose šalyse, per 12 metų gyvenau 4 skirtingose valstybėse ir dabar dirbu ir gyvenu vienoje iš Afrikos valstybių (tai saugi šalis, ir darbas man įdomus).
Tiek įžangos.
Dabar – apie mano teisę būti Lietuvos piliete ir naudotis piliečio teisėmis. Prieš 5 metus sprendžiau dilemą – likti Lietuvos piliete ar vis dėlto pasinaudoti teise tapti kitos ES šalies piliete (nes ten mokiausi, dirbau ir mokėjau mokesčius, beje, progresinius; o ir pilietybę galėjau turėti ne dėl vedybų su tos šalies piliečiu).
Tapti kitos šalies piliete akivaizdžiai buvo naudingiau: ekonomine prasme – dėl progresiniųmokesčių (gaudama nelabai dideles pajamas, būčiau turtingesnė); dėl prestižo ir požiūrio į tave kaip į vertingą žmogų. „Tu ką,- sakė draugai, lietuviai, „ES senbuvės pilietė – tai ne lietuvė…“ . Yra ir kitų aspektų, kodėl priėmiau sunkų, bet moralės padiktuotą sprendimą nekeisti pilietybės.
Nors galėjau pasielgti ir trečiaip: kaip ir daugelis mano kartos žmonių, tapti X šalies piliete, bet pasilikti lietuviška pasą…. Jei nežinojote, tai būkite supažindinti: taip elgiasi daugelis, ypač senokai išvykusių į ne ES šalis. Patogus ir nepadorus kompromisas.
Bet man visad norisi garbingai elgtis, net kai su manimi elgiamasi nelabai kaip.
Gal jau gailiuosi? Beveik. Dabar dar labiau. Kodėl? Skaitykite toliau – teksto nedaug.
Rinkimai 2012 m.
Štai kas įvyko.
Šiuo metu Afrikos žemyne yra Lietuvos ambasada, įsikūrusi Egipte. Birželio viduryje kreipiausi į ambasadą, prašydama suteikti informacijos balsavimo rinkimuose klausimu. Maloniai atsakė, išaiškino, ką daryti. Užsiregistravau. Rugpjūčio pradžioje užpildžiau rinkėjo anketą. Rugsėjo pradžioje man pranešė, kad esu įtraukta į rinkėįų sąrašą ir kad dokumentai man bus išsiųsti anketoje nurodytu adresu.
Spalis. Laukiu dokumentu. Nesulaukiu. Rašau ambasadai. Praneša, kad dokumentai išsiųsti rugsėjo 30 d. Skaitau VRK svetainėje: Jūsų balsas bus įskaitytas, jeigu ant voko esanti išsiuntimo data bus ne vėlesnė negu spalio 14 d. (pasiteiraukite, ar paštas antspauduoja vokus penktadieniais, šeštadieniais ir/ar sekmadieniais) ir jei Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga Jūsųdokumentus gaus iki 2012 m. spalio 17 d. Rašau ambasadai, jie patvirtina, atsiprašo: „Deja, mes visi priklausomi nuo pašto tarnybos.“
Nekaltinu ambasados, jie elgėsi pagal gautus nurodymus, bet nesuprantu, kaip atsitiko, jog mano pilietinė teisė (viena iš retųjų, kuria gali „džiaugtis“ užsienio lietuviai) yra apribota dėl trečiosiosšalies pašto tarnybų darbo trūkumų? Neleidžiama balsuoti internetu, sutinku, tame yra saugumo problemų. Bet tuomet privalu reglamentuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos ir užtikrinta teisė atiduoti savo balsą. Juk nesunku nukelti galutinę balsavimo dokumentų gavimo datą (+15 dienų) ar pan.
Pabaigai
Man apmaudu. Ne pirmą kartą.
Ar aš tokia viena? Nežinau, bet manau, kad tokių yra. Ko vertas vienas mano balsas? Matyt, ne daugiau nei pašto ženklas…
Na ką, tėvyne, dar kartą mane atstūmei… O aš turėjau, kam atiduoti savo balsą.
PS. Paprašiau mamos persiųsti mano laišką VRK ir „kam nors“. Gal kam įdomu? Gal kam svarbu?
(3 balsų, vidurkis: 2,33 iš 5)
Loading...
