Aš balsuočiau už Gitaną Nausėdą

Visi žinome patarlę: „Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj.“ Tačiau ne visi ir visada ja vadovaujamės, ir kartais tai pasiteisina.

Taip atsitiko ir man su vienu straipsniu: suradęs jį internete išsispausdinau, bet jis buvo ilgas (8 puslapiai), tad iš karto neperskaičiau, o po to pamiršau.

Prisiminti šitą straipsnį privertė du pastarosiomis dienomis perskaityti pranešimai: viename jų buvo teigiama, kad šiandien yra devyni potencialūs kandidatai į prezidentus, kitoje paskelbti vienos apklausos duomenys, rodantys, kad realiausias kandidatas į prezidentus šiandien yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Kai kas tikriausiai iš karto puls prieštarauti, sakydamas, kad toje apklausoje G. Nausėda pagal populiarumą yra tik trečias, bet V. Adamkus rinkimuose jau tikrai turėtų nedalyvauti. Taip pat labai nustebčiau, jei juose sugalvotų dalyvauti D. Grybauskaitė.

Taigi G. Nausėda, nors pats sako, kad į prezidentus šiandien neitų, realiausias „front-runneris“.

Prisipažinsiu, į šią žinią sureagavau beveik abejingai. Panašiai kaip ir tada, kai V. Adamkus Vladimiro Vladimirovičiaus stiliumi paskelbė jau turįs numatęs savo įpėdinį, o žiniasklaida kaipmat iššifravo, kad pagal apibūdinimą tai yra G. Nausėda (jaunas, žinomas, ne politikoje, bet dirba Lietuvoje).

Nemeluosiu – pirma mano reakcija gana skeptiška ir maždaug tokia: turėsime dar vieną V. Adamkų, tik jaunesnį. Be aiškios ideologijos, be aiškios politikos, be paramos, žodžiu, tokį vestuvių generolą.

Ir štai tada prisiminiau. Tą patį straipsnį, kurį, kaip minėjau, buvau atidėjęs. Jis buvo paskelbtas šių metų vasario 19 d., vadinosi „Kodėl Lietuvoje nepavyko sukurti visuotinės gerovės valstybės“, o jo autorius buvo G. Nausėda.

Šiandien jį perskaičiau, ir mano nuomonė apie G. Nausėdą iš esmės pasikeitė. Ne tik todėl, kad iki šiol laikiau G. Nausėdą aiškiu dešiniuoju ir supratau, kad klydau.

Tas straipsnis – manifestas. Gal net programa, kurios niekada nebuvo pavykę sukurti nė vienai iš dabar jau tikriausiai 40 Lietuvos „tradicinių“ ir netradicinės orientacijos partijų.

Toje programoje – labai aiškus ir racionalus dabartinės būklės įvertinimas ir suprantamas paaiškinimas, kodėl Lietuva, nepaisant spartaus augimo, negali būti vadinama Gerovės valstybe.

Apie viską kalbama taip tiksliai, kad kartais gali net įsivaizduoti politikus, verslininkus, įmones, nors konkrečių nuorodų tekste gana mažai.

Ką ir kaip reikėtų ar galima būtų keisti Lietuvoje, taip pat nurodyta. Ir nevyniojant į vatą, bet pasitelkiant pavyzdžius, skaičius ir argumentus.

Sunku būtų jį visą atpasakoti, tam čia nėra ir vietos. Tačiau tiems, kas patingės jį visą perskaityti, padėsiu pateikdamas keletą citatų.

„Netikiu, kad saujelė asmenų gali susikurti aukščiausio lygio gyvenimo kokybę, kai visa šalis skendi skurde. Noriu pasakyti, kad materialinis turtas yra svarbus, bet ne vienintelis gyvenimo kokybės kriterijus. Kokia čia kokybė, kai turtingieji priversti apsitverti aukštomis tvoromis, gyventi rezervatuose, bijo leisti į mokyklą savo vaikus, išleidžia didžiulius pinigus apsaugai, priversti mokėti duokles ir kyšius valdininkams. Ir tais retais momentais, kai patenka į viešumą, yra priversti atremti piktus bei įtarius žmonių žvilgsnius?“

Nieko neprimena?

O šita?

„Laisvė nereiškia, kad verslas privalo suaugti su valdžia. Tai labai pavojinga jau vien dėl to, kad dėl koncentracijos procesų darbinį kontaktą su valdžia pajėgs užmegzti tik didieji „banginiai“, tuo tarpu mažieji ir vidutiniai verslininkai liks valdžios dėmesio periferijoje. Kyla pavojus, kad valdžia ir didysis verslas bendradarbiaus ne tik smulkiųjų verslininkų, bet ir likusios visuomenės sąskaita. Kas be ko, čia lemiamos reikšmės įgyja partijų finansavimo mechanizmas, kuris yra vienas svarbiausių valdžios ir verslo interesų atskyrimo svertų.“

Arba šita?

„Nepavyko sukurti institucinės sistemos, apsaugančios tas visuomenės grupes, kurių pajamos ir socialinės garantijos natūraliai linkusios „atsilikti“ nuo privataus sektoriaus pajamų ir pelno augimo tempo. Tai pirmiausia – mokytojai, sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai, pensininkai, nors šį sąrašą galima tęsti dar labai ilgai.“

O kaip perspektyva?

„Labai tikiuosi, kad po keleto metų ar dešimtmečio geri darbai aplinkiniams ir visuomenei bus daromi ne siekiant pasireklamuoti ar baiminantis, kad įtūžusi minia nenušluotų nuo žemės paviršiaus, geri darbai bus daromi dar ir todėl, kad tiesiog gėda jų nedaryti, jei leidžia lėšos ir galimybės.“

„Esu įsitikinęs – bet kokios ateityje numatytos reformos bus pigi demagogija, kol valstybė nesustos ir negrąžins savo materialinės ir moralinės skolos didelį indėlį į jos plėtrą įnešusiems arba įnešantiems žmonėms.“

Sakysite, kad konstatuoti padėti ir išreikšti susirūpinimą gali visi: ne tik V. Adamkus ir V. Blinkevičiūtė, bet ir G. Kirkilas ar A. Paulauskas. O štai ką nors konkretaus pasiūlyti…

Prašom.

„Vienas iš metodų, garantuojančių adekvatų ekonomikos kilimui pensijų, MMA ir kitų rodiklių didėjimą, yra indeksavimas.“

„Kol neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) Lietuvoje yra „įšalęs“, siūlymai įvesti progresinius GPM tarifus atrodo gana demagogiškai – atrodo, kad norima tik padaryti stipresnį įspūdį rinkėjams dėl mokesčių progresijos, nors jos galima pasiekti kur kas mažesnėmis išlaidomis, tai yra didinant NPD ir nelaužant dabartinės paprastos ir skaidrios vieno pagrindinio tarifo mokesčių sistemos.

„Ir mažam vaikui aišku, kad turtingiausi Lietuvos žmonės yra ne samdomieji darbuotojai, nesvarbu kad ir kokios fantastiškai aukštos kvalifikacijos jie būtų. Labiausiai pasiturimai gyvena verslu besiverčiantys žmonės. Tuo tarpu apie mokesčio už dividendus ar kapitalo vertės prieaugį, kuris sudaro 15 proc., padidinimą arba progresyviškumą kažkodėl niekas nekalba.“

„Bet kokia PVM ar kitokia mokesčių lengvata arba išlyga turi savo kainą – negautas biudžeto įplaukas. Jei mokesčių lengvatų nebūtų, tas įplaukas galima būtų panaudoti papildomoms išmokoms ir nepasiturinčiųjų materialinei gerovei kelti.“

Daugiau nebecituosiu, nors, patikėkite, dar būtų ką.

Apibendrinsiu labai paprastai: kadangi tikiu visais iki pirmo karto, ramia sąžine balsuočiau už G. Nausėdą per prezidento rinkimus. Vien jau dėl to, kad geresnės rinkimų programos iki šiol nesu matęs.

Ar ją pavyktų įgyvendinti „verslo kaubojų“ apgyvendintoje valstybėje – kitas klausimas. Tikiu, kad vis dar galima.

alfa.lt

(4 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Vilniaus banko jau nebėra.
    O kažkas jauną, žinomą, ne politikoje, bet dirbantį Lietuvoje įvardijo Egidijų Kūrį ;)

  • aš tai iš vis nustebau kad Nausėdą įtraukė kai apklausą darė. Prieš tai net nebūčiau apie jį pagalvojus. Kažkokiu PR kvepia ir tiek

  • Anonimas

    taip, shiny, taip

  • Artūrai, jūsų tekste matau klaidą – reiktų pataisyti. Parašyta: „[…] duomenys, rodantys, kad realiausias kandidatas į prezidentus šiandien yra Vilniaus banko prezidentas Gitanas Nausėda“. Ne, Nausėda nėra nei Vilniaus banko, nei SEB banko prezidentas. Jis yra banko prezidento patarėjas.

    Jau seniai skaičiau tą Gitano Nausėdos straipsnį, kurį dabar taip gausiai cituojate. Man tada jis irgi padarė įspūdį, bet labiausiai buvo keista, kad niekas nesureagavo, nediskutavo ir aplamai nekreipė dėmesio. Lyg būtų paskelbtas eilinis bulvarinis niekaliukas. :(
    Man labai patinka G. Nausėda, atsimenu, labai pykau, kai Adamkus eilinei beviltiškai kadencijai paskyrė Šarkiną, kai daug kas jau šnibždėjosi – Nausėdą, Nausėdą reiktų… Bet prezidentu būti žmogui neužtenka vien intelektualumo ir proto. Prezidentas dar turi turėti gerą komandą. O kokia Gitano komanda?

  • Matau, kad tas tekstas paskelbtas ir Alfoje. Tai tada dar būtinai reiktų pataisyti ir pagal bfw pastabą: Vilniaus bankas dabar vadinams tik SEB banku.

  • Prezidentinė tema šiandien kažkaip aktuali: „Ekstra“ skaičiuoja kandidatus, Bačiulis „Veide“ tarkuoja dabartinį, o čia aptariam jau beveik konkreti rinkiminė programa. Neblogai.

    kuo toliau, tuo bus gražiau. intriguoja, ką galutinai pasirinks vadinamasis „valstybininkų“ ratas (kažkaip manau, tada pasirinktasis kandidatas turėtų patekti į antrą turą.) kas jis bus Nausėda, Kirkilas ar kas kitas – pasimatys matyt greičiausiai iš Lietuvos ryto publikacijų.

    Tam tikrų įtarimų jau kelia jau šiemet matyti keli straipsniai su visokiausiom žavingomis foto apie Ušacką. diplomatinė tarnyba + gerose ambasadose gali liudyti apie realų tariamo ar esamo klano pasirinkimą. Neatmestinas jų pasirinkimas ir E. Kūrio kandidatūra.

    kaip bebūtų resursai ir bazė „valstybininkų“ kandidatui matyt bus ideali. pradedant visuomeniniu transliuotoju, lietryčiu ir pan.

    taip pat esu linkęs manyti, kad kandidatas nuo „valstybininkų“ tebus vienas.

  • Ačiū, kad skaitote. Ir, žinoma, pripažįstu savo klaidas, kurios iš tiesų yra gana grubios. G.Nausėda iš tiesų yra prezidento patarėjas, o bankas yra ne Vilniaus bankas, o SEB.

    Galėčiau, žinoma, teisintis, kad labai skubėjau, neturėjau laiko, tačiau tai vis tiek būtų nepateisinama. Tad belieka pasakyti: atsiprašau už klaidas.

    Tikiuosi, atleisite:)

  • Anonimas

    interaktyvus bendravimas – visi iš to laimi ;)

  • rasyti artejant rinkimams kaip viskas blogai ir ka reikejo daryti kitaip visi galim, tame tarpe Arturai esate ne isimtis bet ka realiais darbais buvo bandoma daryti kad pakeisti si „bezpredela“ ? Arturo viena realu darba zinau, Nausedos nei vieno nezinau priesingai – pasamprotauti megejas per TV ir tiek.

  • Esu klaipėddietė.Aš pritariu A.Račo nuomonei,kad Gitano Nausėdos kandidatūra yra tinkamiausia kandidatūra į Lietuvos prezidento postą.

  • Pritariu vieno savo draugo nuomonei – nebalsuočiau už žmogų, savo namu subjaurojusį visą vaizdą nuo Pūčkorių atodangos. Jau vien tai parodo, koks jo yra požiūris į kitus.

  • sinonimas

    Tu šaunuolis (laisvas kaip Simarono žirgas ir indėnas), tačiau tokie nei į Seimą, nei į Prezientus „nelenda“,o reikėtų tokiems kaip Stanc…ė, Grin…ė, Mikut…s, Knisp…iai ir daug kitų, ryžtis ir prie G. Nausėdos komandos jungtis. O apie kitų kanditatų liaudies labui nuveiktus pelnytus darbus nieko negirdėti. Panevėžys