Aš balsuočiau už Gitaną Nausėdą
Visi žinome patarlę: „Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj.“ Tačiau ne visi ir visada ja vadovaujamės, ir kartais tai pasiteisina.
Taip atsitiko ir man su vienu straipsniu: suradęs jį internete išsispausdinau, bet jis buvo ilgas (8 puslapiai), tad iš karto neperskaičiau, o po to pamiršau.
Prisiminti šitą straipsnį privertė du pastarosiomis dienomis perskaityti pranešimai: viename jų buvo teigiama, kad šiandien yra devyni potencialūs kandidatai į prezidentus, kitoje paskelbti vienos apklausos duomenys, rodantys, kad realiausias kandidatas į prezidentus šiandien yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Kai kas tikriausiai iš karto puls prieštarauti, sakydamas, kad toje apklausoje G. Nausėda pagal populiarumą yra tik trečias, bet V. Adamkus rinkimuose jau tikrai turėtų nedalyvauti. Taip pat labai nustebčiau, jei juose sugalvotų dalyvauti D. Grybauskaitė.
Taigi G. Nausėda, nors pats sako, kad į prezidentus šiandien neitų, realiausias „front-runneris“.
Prisipažinsiu, į šią žinią sureagavau beveik abejingai. Panašiai kaip ir tada, kai V. Adamkus Vladimiro Vladimirovičiaus stiliumi paskelbė jau turįs numatęs savo įpėdinį, o žiniasklaida kaipmat iššifravo, kad pagal apibūdinimą tai yra G. Nausėda (jaunas, žinomas, ne politikoje, bet dirba Lietuvoje).
Nemeluosiu – pirma mano reakcija gana skeptiška ir maždaug tokia: turėsime dar vieną V. Adamkų, tik jaunesnį. Be aiškios ideologijos, be aiškios politikos, be paramos, žodžiu, tokį vestuvių generolą.
Ir štai tada prisiminiau. Tą patį straipsnį, kurį, kaip minėjau, buvau atidėjęs. Jis buvo paskelbtas šių metų vasario 19 d., vadinosi „Kodėl Lietuvoje nepavyko sukurti visuotinės gerovės valstybės“, o jo autorius buvo G. Nausėda.
Šiandien jį perskaičiau, ir mano nuomonė apie G. Nausėdą iš esmės pasikeitė. Ne tik todėl, kad iki šiol laikiau G. Nausėdą aiškiu dešiniuoju ir supratau, kad klydau.
Tas straipsnis – manifestas. Gal net programa, kurios niekada nebuvo pavykę sukurti nė vienai iš dabar jau tikriausiai 40 Lietuvos „tradicinių“ ir netradicinės orientacijos partijų.
Toje programoje – labai aiškus ir racionalus dabartinės būklės įvertinimas ir suprantamas paaiškinimas, kodėl Lietuva, nepaisant spartaus augimo, negali būti vadinama Gerovės valstybe.
Apie viską kalbama taip tiksliai, kad kartais gali net įsivaizduoti politikus, verslininkus, įmones, nors konkrečių nuorodų tekste gana mažai.
Ką ir kaip reikėtų ar galima būtų keisti Lietuvoje, taip pat nurodyta. Ir nevyniojant į vatą, bet pasitelkiant pavyzdžius, skaičius ir argumentus.
Sunku būtų jį visą atpasakoti, tam čia nėra ir vietos. Tačiau tiems, kas patingės jį visą perskaityti, padėsiu pateikdamas keletą citatų.
„Netikiu, kad saujelė asmenų gali susikurti aukščiausio lygio gyvenimo kokybę, kai visa šalis skendi skurde. Noriu pasakyti, kad materialinis turtas yra svarbus, bet ne vienintelis gyvenimo kokybės kriterijus. Kokia čia kokybė, kai turtingieji priversti apsitverti aukštomis tvoromis, gyventi rezervatuose, bijo leisti į mokyklą savo vaikus, išleidžia didžiulius pinigus apsaugai, priversti mokėti duokles ir kyšius valdininkams. Ir tais retais momentais, kai patenka į viešumą, yra priversti atremti piktus bei įtarius žmonių žvilgsnius?“
Nieko neprimena?
O šita?
„Laisvė nereiškia, kad verslas privalo suaugti su valdžia. Tai labai pavojinga jau vien dėl to, kad dėl koncentracijos procesų darbinį kontaktą su valdžia pajėgs užmegzti tik didieji „banginiai“, tuo tarpu mažieji ir vidutiniai verslininkai liks valdžios dėmesio periferijoje. Kyla pavojus, kad valdžia ir didysis verslas bendradarbiaus ne tik smulkiųjų verslininkų, bet ir likusios visuomenės sąskaita. Kas be ko, čia lemiamos reikšmės įgyja partijų finansavimo mechanizmas, kuris yra vienas svarbiausių valdžios ir verslo interesų atskyrimo svertų.“
Arba šita?
„Nepavyko sukurti institucinės sistemos, apsaugančios tas visuomenės grupes, kurių pajamos ir socialinės garantijos natūraliai linkusios „atsilikti“ nuo privataus sektoriaus pajamų ir pelno augimo tempo. Tai pirmiausia – mokytojai, sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai, pensininkai, nors šį sąrašą galima tęsti dar labai ilgai.“
O kaip perspektyva?
„Labai tikiuosi, kad po keleto metų ar dešimtmečio geri darbai aplinkiniams ir visuomenei bus daromi ne siekiant pasireklamuoti ar baiminantis, kad įtūžusi minia nenušluotų nuo žemės paviršiaus, geri darbai bus daromi dar ir todėl, kad tiesiog gėda jų nedaryti, jei leidžia lėšos ir galimybės.“
„Esu įsitikinęs – bet kokios ateityje numatytos reformos bus pigi demagogija, kol valstybė nesustos ir negrąžins savo materialinės ir moralinės skolos didelį indėlį į jos plėtrą įnešusiems arba įnešantiems žmonėms.“
Sakysite, kad konstatuoti padėti ir išreikšti susirūpinimą gali visi: ne tik V. Adamkus ir V. Blinkevičiūtė, bet ir G. Kirkilas ar A. Paulauskas. O štai ką nors konkretaus pasiūlyti…
Prašom.
„Vienas iš metodų, garantuojančių adekvatų ekonomikos kilimui pensijų, MMA ir kitų rodiklių didėjimą, yra indeksavimas.“
„Kol neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) Lietuvoje yra „įšalęs“, siūlymai įvesti progresinius GPM tarifus atrodo gana demagogiškai – atrodo, kad norima tik padaryti stipresnį įspūdį rinkėjams dėl mokesčių progresijos, nors jos galima pasiekti kur kas mažesnėmis išlaidomis, tai yra didinant NPD ir nelaužant dabartinės paprastos ir skaidrios vieno pagrindinio tarifo mokesčių sistemos.
„Ir mažam vaikui aišku, kad turtingiausi Lietuvos žmonės yra ne samdomieji darbuotojai, nesvarbu kad ir kokios fantastiškai aukštos kvalifikacijos jie būtų. Labiausiai pasiturimai gyvena verslu besiverčiantys žmonės. Tuo tarpu apie mokesčio už dividendus ar kapitalo vertės prieaugį, kuris sudaro 15 proc., padidinimą arba progresyviškumą kažkodėl niekas nekalba.“
„Bet kokia PVM ar kitokia mokesčių lengvata arba išlyga turi savo kainą – negautas biudžeto įplaukas. Jei mokesčių lengvatų nebūtų, tas įplaukas galima būtų panaudoti papildomoms išmokoms ir nepasiturinčiųjų materialinei gerovei kelti.“
Daugiau nebecituosiu, nors, patikėkite, dar būtų ką.
Apibendrinsiu labai paprastai: kadangi tikiu visais iki pirmo karto, ramia sąžine balsuočiau už G. Nausėdą per prezidento rinkimus. Vien jau dėl to, kad geresnės rinkimų programos iki šiol nesu matęs.
Ar ją pavyktų įgyvendinti „verslo kaubojų“ apgyvendintoje valstybėje – kitas klausimas. Tikiu, kad vis dar galima.
alfa.lt
(4 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
