Artūras Račas

Kai paskutinį kartą buvau Latvijoje, manęs viena kolegė paklausė, kodėl mes, lietuviai, braliukus vadiname žirgų galvomis, nežinojau ką atsakyti. Po to, žinoma, pagooglinau ir radau, kad tai galbūt dėl to, kad latvių moterų galvos didelės (niekada nekrito į akis) arba dėl to, kad Rygos įlanka žemėlapyje primena arklio galvą. Pastarąją pamatyti reikia gana lakios vaizduotės, bet kitą kartą turėsiu bent jau tokį paaiškinimą.

Bet, jei kalbant apie žirgų galvas, omenyje turimas tam tikros substancijos kiekis, tai gal tie braliukai latviai ne tokie jau ir žirgai, palyginti su mumis lietuviais… Na, bent jau ne visose srityse.

Štai visai neseniai netyčia (ačiū „Skyders“ ir „Brodvėjui“) susidūriau su prieš Velykas startavusia iniciatyva. Vadinasi ji Lietuva 2.0 ir plačiau apie ją galima pasiskaityti jų pačių puslapyje.

Jei labai trumpai, tai du jauni ir protingi vaikinai, kurie padarė tai, apie ką prieš rinkimus kalbėjo visi politikai ir visi internetai: instrumentą, kuris leidžia nepakeliant sėdynės nuo kėdės (o, žinia, ji keliasi gana sunkiai, nepriklausomai nuo jos apimties), dalyvauti politikoje.

Kai man pasakojo, tai aš net nepatikėjau, bet po to pasitikrinau ir pasirodo, jog viskas tiesa. VRK ir amžinas jos pirmininkas Z.Vaigauskas oficialiai palaimino parašų už piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pataisas rinkimą, duomenų apsaugos inspekcija davė visus reikalingus leidimus, viskas tvarkingai ir kaip reikalauja įstatymai. Tiesa, yra vienas „bet“ – VRK dokumentuose apie tai, jog parašus galima rinkti ir elektroniniu būdu, neužsimenama, bet iniciatyvos organizatoriai prisiekinėja, kad dėl to buvo sutarta.

Aš jais tikiu. Bet man nesitiki, kad viskas gali būti taip paprasta. Spėju, kad taip pat galvoja ir Z.Vaigauskas su visa VRK – tipo, leiskim, tegul pažaidžia, vis tiek nieko nesurinks. Nes, žinodami, kad mes, lietuviai, dažniausiai tik pliurpti sugebame, jei tikriausiai net nepagalvojo, ką darys, jei tie parašai vis dėlto bus surinkti.

Patikrinti tai galima vieninteliu būdu. Per likusį mažiau nei mėnesį surinkti tuos reikalingus 50 000 parašų ir įteikti juos Z.Vaigauskui lėkštelėje mėlynais pakraštėliais.

Kol kas seksi gana sunkiai: mano parašas buvo tik 223-as, o tai reiškia, kad reikia dar kiek daugiau nei 49 000.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai daug ir labai baisu, bet kaip žmogus, turintis šioje srityje šiokios tokios patirties, drįsčiau teigti, kad tai visai nesunku. Žinoma, jei yra noro ir suvokimo, kam tai darai. Ir ypač jei – visai be jokio pykčio – visi storašikniai Facebook nykštukai imtų ir pajudintų savo storas subines. Ką reiškia 50 000 palyginti su 1 mln. ten esančių?

Prisimenant braliukus latvius, tai jie jau sugebėjo surinkti parašus keliolikai įstatymo iniciatyvų ir kelios iš jų Seime buvo palaimintos. Tiesa, ten surinkti reikia tik 10 000 parašų, bet mūsų tai juk gerkai daugiau nei jų. Be to, nes gi labai mėgstame girtis, kad mūsų ir internetas sparčiausias ir bankininkystės sistemos geriausios ir mes labai jomis naudojamės.

Klausimas iš tiesų tik vienas ir labai paprastas: kas – mes ar braliukai latviai iš tiesų yra didesni žirgo galvos, kai kalbame apie norą kažką padaryti ir tai, kas vadinama pilietine iniciatyva.

Atsakymą galime gauti per 24 dienas.

(11 balsų, vidurkis: 4,64 iš 5)

Loading...