Artūras Račas

Spalio pabaiga – įdomus mėnuo tiems, kurie šiek tiek domisi ekonomika. Kaip tik šiuo metu įmonės skelbia savo devynių mėnesių rezultatus, iš kurių jau galima daryti preliminarias išvadas apie tai, kaip šiemet sekėsi verslui Lietuvoje.

Pirmas įspūdis – labai gerai arba dar geriau nei visada. Štai keletas pavyzdžių: „Lifosa“ šiemt per devynis mėnesius uždirbo 141 mln. litų arba 5 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Lietuvos dujų“ (tų pačių, kurios šiemet labai verkė, jog pelno maržų reguliavimas juos sužlugys) pelnas sausio-rugsėjo mėnesiais išaugo 2,3 karto iki 87,2 mln. litų.

Visų Lietuvos bankų pelnas šiemet, palyginti su 2006 metais, išaugo 65 proc. iki 812 (!!!) mln. litų.

Tiesa, kai kas gali sakyti, jog šie įspūdingi rezultatai neatspindi tikrosios padėties, nes ir „Lifosos“ ir „Lietuvos dujų“ ir daugumos Lietuvos bankų savininkai yra ne Lietuvos verslininkai.

Tai tiesa, tačiau, pavyzdžiui, Ūkio banko grupės pelnas šiemet, palyginti su pernai, taip pat augo įspūdingai – nuo 31 iki 61,5 mln. litų.

Bet sekėsi šiemet ne tik bankams ar Rusijos kapitalo valdomoms įmonėms.

Antai visiškai lietuviško kapitalo valdoma „Agrovaldymo grupė“ šiemet per devynis mėnesius džiaugėsi 5 kartus didesniu nei pernai pelnu – 28 mln. litų, ne mažiau lietuviškos „Hanner“ pelnas išaugo 62 proc. iki 38,1 mln. litų, taip pat lietuviškos „Aprangos“ – 51 proc. iki 20,3 mln. litų, o „Sanito“ grupės pelnas – daugiau nei 30 kartų iki beveik 30 mln. litų. Net Vakarų skirstomieji tinklai devynių mėnesių pelną šiemet išaugino beveik 15 proc. iki 42 mln. litų.

Apskritai absoliuti dauguma viešai rezultatus skelbiančių įmonių šiemet dirba pelningai, o jų pelnai, palyginti su praėjusiais metais, pastebimai išaugo.

Kai kurios bendrovės (telekomunikacijų įmonės, mažmeniniai prekybos tinklai, kai kurios statybos įmonės) savo pelnų neskelbia ir paviešina tik pajamas. Daugumos jų augimas įspūdingas ir vidutiniškai siekia nuo 20 iki 50 procentų.

Kodėl vardiju visus tuos skaičius? Todėl, kad, mano supratimu, jie akivaizdžiai liudija, kad nepaisant visų nedraugų apkalbų, Lietuva yra puiki šalis daryti verslą ir iš jo uždirbti.

Tą, beje, įvertino ir tarptautiniai ekspertai, neseniai paskelbę, jog Lietuva užima 38 vietą pasaulyje pagal konkurencingumo indeksą ir 39-ąją – pagal verslo konkurencingumo indeksą. Lenkaime ne tik Latviją, Lenkiją ar Slovėniją, bet ir Portugaliją, Italiją, Graikiją ir dar beveik 100 pasaulio valstybių.

Šioje vietoje tikriausiai būtų galima tik paploti rankomis, pasidžiaugti Lietuvos verslininkų apsukrumu ir išmintinga Vyriausybės ir Seimo politika ir tikėtis.

Bet ne, tobulumui ribų juk nėra ir gali būti dar geriau. Taip bent mano socialdemokrato G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė.

Ji „siekdama sudaryti geresnes sąlygas verslui bei sumažinti administracinę naštą“ siūlo truputėli pataisyti Pelno mokesčio įstatymą, kad jis, cituojant Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimą, taptų dar palankesnis verslui ir dirbantiesiems.

Siūlomos pataisos gana įdomios, prisimenant, kad pelno mokestis Lietuvoje yra mažiausias visoje ES ir ypač turint galvoje G.Kirkilo nuolatinius aimanavimus, jog nėra iš ko kompensuoti pensijas ir jas didinti, nėra lėšų kelti atlyginimus mokytojams bei medikams, jog trūksta pinigų senų daugiabučių renovacijai.

Pavyzdžiui, siūloma apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leisti atskaityti premijas darbuotojams bei tantjemos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, visas faktiškai patirtas komandiruočių išlaidas. Nežianau, kaip dėl darbuotojų, bet vadovams ir akcininkams tiokie siūlymai tkrai labai palankūs – ir grynaisiais pinigais gali daugiau išsiimti ir į šiltus kraštus suskraidyti, visas išlaidas nurašant į sąnaudas.

Tačiau ir tai dar ne viskas – į sąnaudas siūloma leisti atsakityti ir visas su reprezentaciniais renginiu susijusias sąnaudas – verslo partnerių vaišinimą, suvenyrus, apgyvendinimo bei kelionės išlaidas. Norima supaparastinti ir pačių reperezentacinių sąnaudų pripažinimo tvarką – tokioms sąnaudoms siūloma neleisti priskirti tik azartinių lošimų išlaidų.

Išvertus į lietuvių kalbą visi šie pasiūlymai iš esmės reiškia, kad G.Kirkilas iš esmės siūlo leisti į sąnaudas nurašyti, pavyzdžiui, VP grupės, „Senukų“ ar „Dujotekanos“ savininkų švenčiamus gimtadienius ir jiems kitų verslininkų įteikiamas dovanas. Juk gimtadienis – tai reprezentacinis renginys ir švęsti jį galima, pavyzdžiui, kur nors Margaritos saloje.

Beje, neseniai vykęs „Vilniaus vartų“ atidarymas taip pat neabejotinai patektų į reprezentacinių renginių kategoriją. Jei G.Kirkilo siūlomos pataisos jau galiotų, per šį renginį buvo galimą visų jame dalyvavusių politikų žmonas, įskaitant ir Liudmilą Kirkilienę apdovanti „Givenchi“ „Chloe“ ar bent jau Juozuko vardo kailiniais ir po to viską nurašyti į sąnaudas.

Skamba neįtikėtinai – aš irgi iš pradžių nepatikėjau. Bet paskaitykite Vyriausybės pranešimą spaudai ir pamatysite, kad nemeluoju.

Įdomus ir dar vienas pasiūlymas – atsisakyti šiuo metu taikomo penekrių metų apribojimo atskaitant ankstesnių laikotarpių mokestinius nuostolius – tai yra, leisti atskaityti visus bet kada patirtus nuostolius. Vyriausybės pranešime neradau paaiškinimo, ar ši pataisa veiktų atgal, bet netgi jei ne, tai G.Kirkilą ir Seimą, jei jis šioms pataisoms pritars, verslininkai turėtų ne tik kailiniais apdovanoti, bet ant rankų nešioti.

Pirmieji dėkingumo požymiai, beje jau matosi. Pirmiausia, didieji prekybos centrai kilniaširdiškai pasižadėjo tris dienas per metus nedirbti. Galima, nes priėmus G.Kirkilo siūlomas pataisas, pajamos iš jų tikriausiai galėtų būti didesnės nei trijų dienų apyvarta.

Tačiau tai dar ne viskas. Geroji „Maxima“ kažkada išgebėjusi valdžią ir visą Lietuvą per referendumą dėl ES narysttės, atsidėkodama už Vyriausybės pastangas gerinti verslo sąlygas ir, cituoju, „atsižvelgdama į šių dienų aktualijas bei visuomenės lūkesčius kovojant su infliacija“, tą pačią dieną pažadėjo imtis priemonių sumažinti prekių brangimą Lietuvoje.

Turėtų būti labai juokinga, bet taip nėra, nes „Maxima“ kalba rimtai. Inflaicija tikrai sumažės, nes „Maxima“ sumažins 400 prekių kainas, optimizuos savo veiklą, sumažins išlaidas logistikai. Be to, ji diskutuos su gamintojais ir platintojais apie tai, ką jie gali padaryti, kad sumažėtų jų prekių ir paslaugų kainų kilimas.

Atvirai prisipažinsiu – nors ir labai juokinga, bet man gaila platintojų ir gamintojų.

Man taip pat labai gaila G.Kirkilo vyriausybės ir visos Lietuvos valstybės, kurioje infliacinius procesus imasi valdyti „Maximos“.

Įdomiausia, kad jai net gali iš dalies pasisekti – jei G.Kirkilo siūlomos pataisos bus priimtos, biudžeto pajamos neabejotinai sumažės. O jei pajamų bus mažiau, mažiau bus ir išlaidų, tai yra, biudžetininkų atlyginimai didės lėčiau, pensijos taip pat, socialinių išmokų bus mažiau, žodžiu, dalies visuomenės noras leisti pinigus, tai yra, paklausa, sumažės. Sumažėjus paklausai gal kiek sulėtės ir kainų augimas, o to juk ir yra siekiama, ar ne?

Ir svarbiausia – verslas nenukentės.

Beje, jei jau pradėjau nuo skaičių, jais norėčiau ir bagti. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2006 metais, išaugo 9,1 procento. Lietuvos bendrovių ikimokestinis pelnas per šešis šių metų mėnesius išaugo 42,1 proc. iki 6,4 mlrd. litų. Tuo tarpu pelno mokesčio per devynis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta 1,148 mlrd. litų – vos 4,2 proc. daugiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais ir beveik 170 mln. litų mažiau nei planuota.

Išvadas padarykite patys.

(Dar neįvertinta)

Loading...