Artūras Račas

Rinkimų rezultatai

Vertinant dviejų pirmųjų kandidatų pirmajame ture surinktus balsus pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į pirmųjų trijų kandidatų gautų balsų skaičių ir palyginti juos su ankstesniais rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą bei išankstinėmis apklausomis.

Kaip žinia, Valdas Adamkus gavo 386,8 tūkst. balsų, K.Prunskienė – 264,5 tūkst., P.Auštrevičius – 240,2 tūkst. balsų.

Vertinant šiuos skaičius reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad V.Adamkaus ir P. Auštrevičiaus surinktų balsų skaičius kartu sudėjus iš esmės yra labai panašus į V.Adamkaus 2002 metų rinkimuose I ir II ture gautą balsų skaičių (atitinkamai 514,1 ir 643,8 tūkst.).

Lyginant rinkimų pirmojo turo rezultatus ir išankstines gyventojų nuomonių apklausas, būtina pažymėti ir tai, kad V.Adamkus ir P.Auštrevičius kartu surinko daugiau nei pusę rinkimuose dalyvavusiųjų balsų, nors apklausos prieš rinkimus (vertinant prezidento rinkimų ir pasitikėjimo partijomis apklausas, rodė, kad pranašumą turi kairysis elektoratas).

Prezidento rinkimų kontekste vertinant P.Auštrevičių kaip dešinįjį kandidatą, peršasi išvada, jog atėmęs nedidelę dalį balsų iš V.Adamkaus, P.Auštrevičius suviliojo ir nemažą dalį vadinamojo kairiojo elektorato. Šią išvadą patvirtintų ir skirtingas Darbo partijos bei P.Auštrevičiaus gautų balsų skaičius per Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Lyg ir liudijantis, kad ne visi balsavę už Darbo partiją, balsavo už Petrą Auštrevičių.

Kita vertus, vertinant Europos Parlamento rinkimų rezultatus, būtų galima spėti, kad V.Adamkus susirinko visus tradicinio dešiniojo elektorato balsus (konservatorių, liberalų ir centro, krikščionių demokratų) ir labai gali būti – šiek tiek Darbo partijos, bei socialdemokratų partijos balsų.

Šioje vietoje vis dėlto būtų galima spėti, kad balsuojant per prezidento rinkimus, rinkėjų sprendimą dažnai lėmė ne vertybinės orientacijos, o asmeninės savybės – jaunesni rinkėjai greičiausiai atidavė pirmenybę P.Auštrevičiui V.Adamkui, moterys balsavo už V.Blinkevičiūtę ir K.Prunskienę.

II turo prognozės – kas gali turėti įtakos

Pirmiausia, reikia atsižvelgti į tai, kad antrajame ture nebebus Europos Parlamento rinkimų faktoriaus. Nepaisant to, kad šie rinkimai buvo labai užgožti prezidento rinkimų birželio 13 dieną, jie turėjo ypatingą reikšmę vienai – Darbo partijai.

Dabar rinkimai laimėti, savo kandidato antrajame prezidento ture nėra, todėl visai gali būti, kad šios partijos rinkėjams bus mažiau paskatų dalyvauti antrajame ture. Jei taip atsitiks, tai V.Adamkaus šansai laimėti antrąjį turą didėja, nes nepaisant paramos P.Auštrevičiui (iš esmės dešiniajam kandidatui) Darbo partijos elektoratas laikytinas kairiuoju, tai yra, labiau linkusiu balsuoti už K.Prunskienę.

Todėl vargu, ar Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho parama V.Adamkui turėtų lemiamos įtakos antrojo turo rezultatams. Kita vertus, jo aiški parama K.Prunskienei gali pridėti jai balsų, nors greičiausiai ir ta parama nebūtų lemiama. Be to, reikia pabrėžti, kad taip darydamas V.Uspaskichas netiesiogiai susisietų su R.Paksu, kas jam nėra naudinga.

Taigi, V.Adamkui, matyt, būtų geriausia, kad V.Uspaskichas nepareikštų aiškios paramos nė vienam iš dviejų kandidatų. Tada dalis Darbo partijos rinkėjų tiesiog prarastų tikslą eiti į rinkimus ir taip greičiausiai nusausintų kairiojo elektorato stovyklą, kurio Lietuvoje šiandien yra daugiau.

Tikėtina, kad nedalyvaujant antrajame rinkimų ture daliai Darbo partijos rinkėjų, nepanaudoti liktų ir V.Blinkevičiūtės pirmajame ture gauti balsai. Lyginant prezidento ir Europos parlamento rinkimus, galima spėti, kad V.Blinkevičiūtė savo sėkmei didžia dalimi taip greičiausiai turėtų būti dėkinga Darbo partijai, nes už Naująją Sąjungą kaip žinia balsavo tik kiek daugiau nei 30 tūkst. rinkėjų.

Prisimenant rinkimų agitaciją, vargu, ar balsavę už V.Blinkevičiūtę net ir jos ar A.Paulausko paraginti balsuos už V.Adamkų, todėl kiek beprasmės atrodo pastangos siekiant A.Paulausko paramos V.Adamkaus rinkimų kampanijai.

Dar vienas momentas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį vertinant pirmojo turo rezultatus – tai balsavimas paštu. V.Adamkus ir P.Auštrevičius kartu sudėjus surinko 92 tūkst. balsų (beveik šeštadalį), o vien V.Adamkus jų gavo daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su K.Prunskiene. Šie skaičiai kalba apie V.Adamkaus ir P.Auštrevičius elektorato savybes – mobilumą ir tam tikrą ištikimumą. Beje, V.Blinkevičiūtės rinkėjai balsuojant paštu taip pat buvo gerokai aktyvesni už K.Prunskienės rinkėjus, kas taip pat leidžia spėti, jos elektoratą esant jaunesnį, modernesnį ir mobilesnį – tai yra, galbūt artimesnį V.Adamkui nei K.Prunskienei.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, daryčiau išvadą, kad antrojo turo rinkimų rezultatai labiau priklausys nuo rinkėjų aktyvumo, o ne nuo vieno ar kito lyderio pareikštos paramos. Mažas rinkėjų aktyvumas greičiausiai lemtų pergalę V.Adamkui, o pavykus sumobilizuoti nepatenkintuosius savo gyvenimu – tai yra, kairįjį elektoratą, pergalės galėtų tikėtis K.Prunskienė.

Priešingai – kuo daugiau rinkėjų balsuos paštu, tuo daugiau balsų gauti turėtų V.Adamkus.

Kas laimės, nespėliosiu.

(1 balsų, vidurkis: 1,00 iš 5)

Loading...