Apie pasitikėjimą žiniasklaida
Daugelis tikriausiai atkreipė dėmesį į šią savaitę paskelbtus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės RAIT apklausos rezultatus, kurie parodė, kad Lietuvos gyventojai iš visų žiniasklaidos priemonių labiausiai pasitiki televizija.
Televizijos pranašumas (44,1 proc.) prieš kitas žiniasklaidos priemones gana įspūdingas: antroje vietoje esantys interneto portalai atsilieka beveik tris kartus – šia žiniasklaidos priemone pasitiki 17,4 procento apklaustųjų.
Kai pagalvoji, tai nelabai yra kuo stebėtis. Laikraščių lietuviai perka vis mažiau, apie prenumeratos skaičius iš viso liūdna kalbėti, o interneto plėtra dar nepakankama, kad apimtų visus, norinčius patikimos informacijos.
Kas belieka? Spaudinėti pultelį ir bandyti susivokti tarp akistatų, versijų, tyrimų, sienų, redakcijų ir graudulingų pokalbių.
Tiesa, kai kurie rezultatai šiek tiek nustebino. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvos televizija iš visų labiausiai pasitikinčių televizijomis – tik trečioje vietoje (24,2 proc.) ir nuo TV3 atsilieka beveik du kartus (40,4 proc.). Kita vertus, ir tai galima lengvai paaiškinti: dažniau žiūriu – labiau pasitikiu.
Pastaroji aplinkybė tikriausiai nemaža dalimi lėmė ir akivaizdų Delfi pranašumą prieš alfa.lt – 53,2 proc prieš 10,6 procento. Kita vertus, vien populiarumu visko nepaaiškinsi, nes pagal lankytojų skaičių Delfi pranašumas nėra toks jau didelis. Be to, lankytojų skaičius niekaip nepaaiškintų lrytas.lt rodiklio – 5,7 procento.
Šiek tiek nustebino ir neginčijama „Lietuvos ryto“ lyderystė tarp tų, kurie labiausiai pasitiki nacionaliniais dienraščiais. 60,5 proc. prieš antroje vietoje esančią „Respubliką su 14,7 proc. ir trečioje likusias „Vakaro žinias“ su 7,4 proc. – puikus rodiklis. Čia, beje, turint galvoje nuolat viešai skelbiamą reklamą apie „skaitomiausią Lietuvos laikraštį“, būtų galima atkreipti dėmesį į malonią staigmeną – jau minėtus 7,4 proc. pasitikėjimą „Vakaro žiniomis“.
Nustebino ir „Verslo žinių“ vieta pasitikėjimo skalėje: 1,7 proc. ir 8 vieta. Versijos galimos dvi: arba tikrai nepasitiki, arba beveik neskaito. Bet kuriuo atveju – perspektyvos gana liūdnos.
Lygiai tokias pat mintis kelia ir „Lietuvos žinių“ 9 vieta ir 0,9 procento pasitikėjimo.
Bet yra ir gerų ženklų.
Antai skirtingose amžiaus grupėse pasitikėjimas skirtingomis žiniasklaidos priemonėse skiriasi. Jauniausi respondentai (15-24 metai) interneto portalais pasitiki labiau nei televizija (atitinkamai 37,9 ir 36,5 proc.).
Aukštąjį išsilavinimą turintys apklaustieji interneto portalais taip pat pasitiki labiau nei televizija (32,8 ir 28,3 proc.).
Tokia pati tendencija pastebima ir rikiuojant Lietuvos gyventojus pagal pajamas: kuo daugiau litų tenka vienam šeimos nariui, tuo mažesnis pasitikėjimas televizija ir didesnis – interneto portalais bei nacionaliniais dienraščiais. Apklaustieji, kurių šeimose vienam nariui tenka daugiau nei 1100 litų labiausiai pasitiki interneto portalais (31,4 proc.), antra – televizija (30,7 proc.), treti – nacionaliniai dienraščiai (17,1 proc.).
Gana įdomiai rikiuojasi ir respondentų pasiskirstymas pagal pagrindinį užsiėmimą. Moksleiviai ir studentai bei tarnautojai interneto portalais pasitiki labiau (atitinkamai 40,2 proc. ir 33,8 proc.) nei televizija (atitinkamai 36,7 ir 27,6 proc.).
Tačiau vadovai ir įmonių savininkai pirmenybę vis dar teikia televizijai (42,9 proc), o ne interneto portalams (26,6 proc.)
Tuo tarpu namų šeimininkės ir vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys televizija pasitiki labiau nei bet kuri kita grupė (62,8 proc.).
… Žiūrinėdamas visus tuos skaičius kažkaip nejučia pagalvojau, kodėl reklamos užsakovai didžiausius biudžetus vis dar skiria televizijoms.
Skaičiai rodo, kad potencialūs pirkėjai yra kitur…
Jie taip pat rodo, kad ateitis priklauso internetui. Nors… jokia čia naujiena:)
(2 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
