Apie barbarus ir amžinąsias vertybes
„Lietuvos žinios“ šiandien rašo apie Vilniuje planuojamą statyti atliekų deginimo gamyklą.
Iš karto pasakysiu, kad neturiu aiškios nuomonės šiuo klausimu: žinau, kad tokių gamyklų Europoje yra gana nemažai, žinau, kad jos sprendžia atliekų tvarkymo problemą, tačiau taip pat žinau, kad aplinkosaugininkai turi abejonių dėl taršos ir kvapų.
Be to, žinau, kad gamyklą Vilniuje ketina statyti „Rubicon“ bendrovė, kurios aš tikriausiai nepriskirčiau labiausiai socialiai atsakingoms įmonėms Lietuvoje ir kurios vadovų ankstesni ryšiai bei sandoriai su A.Zuoku man nepaliko pačių gražiausių įspūdžių.
Tačiau visa tai neturi jokių sąsajų su tema, kurią noriu trumpai aptarti.
O ta tema yra – žiniasklaida. Ir kai kurie netradiciniai rašymo būdai.
Paimkime jau minėtą „Lietuvos žinių“ straipsnį. Jame, be kitų dalykų, teigiama:
Tačiau skeptikai neskuba tikėti šio verslo entuziastais. Pasak jų, toks atliekų tvarkymo būdas daro daugiau žalos negu duoda naudos, o ir toji nauda – tik saujelei verslo savininkų.
„Barbariška naikinti vertingas medžiagas norint jų atsikratyti, kai tuo pat metu ieškome lygiai tokių pat žaliavų kitose vietose“, – piktinasi garsus JAV chemikas Bruno Terne. Anot jo, atliekas reikia ne deginti, o perdirbti, panaudoti gamyboje.
Būdamas paprastu skaitytoju, ne ekspertu, šią straipsnio dalį suprasčiau vienareikšmiškai: atliekų deginimo gamyklų statyboms pritaria ne visi, įskaitant ir „garsų JAV chemiką“. Ir tikriausiai pagalvočiau: jei net garsus JAV chemikas sako, kad tokios gamyklos yra blogai, tai „Rubicon“ planuojama gamykla tikrai nėra gerai.
Bet kaip gerai, kad yra „google“…
Užtrunki vos porą minučių ir sužinai, „garsus JAV chemikas“ tikrai kalbėjo apie barbarus ir tikrai sakė, kad atliekas deginti negerai:
In this century of progress, with our knowledge of chemistry, and with the most complete machinery at our disposal, it seems to me like a lapse into barbarism to destroy this most valuable material simply for the purpose of getting rid of it, while at the same time we are eager these very same materials for our fields by purchase from other sources
Pirmiausia, žinoma, būtų galima atkreipti dėmesį, kad lietuviškas vertimas nėra visiškai tikslus, nes jis praleidžia labai svarbų momentą, kurį nurodo B.Terne: jis kalba apie atliekų panaudojimą laukuose, tikriausiai turėdamas galvoje žemės ūkį.
Tai, be abejonės, būtų galima laikyti visiškai nereikšminga detale, jei nežinotum, kad „garsus JAV chemikas B.Tere“ apie „pažangos amžių“, „tobuliausią įrangą“ ir „laukus“ kalbėjo ne vakar, ne pernai ir ne prieš keletą metų.
Jis tai pasakė kiek daugiau nei prieš 110 metų – o jei visiškai tiksliai 1893-aisiais.
Taip, žinau, kad kai kurios mintys nepasensta nei per 100, nei per tūkstantį metų.
Pavyzdžiui, „insanus omnis furere credit ceteros“ arba gallus in suo sterquilinio plurimum potest“.
Bet ar tikrai amžinai vertinga yra B.Tere mintis apie atleikų deginimą, turint galvoje per tuos daugiau nei šimtą metų įvykusius pokyčius, drįsčiau suabejoti.
Ir tikrai abejoju, ar galima sakyti, kad B.Tere „piktinasi“ dabartinėmis atliekų deginimo gamyklomis.
Aš sakyčiau, kad B.Tere, net jei jo mintys amžinos, jau senokai niekuo nebesipiktina…