Archyvai: gruodžio 2004

Jūs naršote archyvus: 2004 gruodžio.

Beždžionės metai po Rusijos ženklu

Keisti buvo tie 2004-ieji – kaip niekada pilni įvykių, dauguma jų labai svarbių ir reikšmingų, kurie vėliau, matyt, bus vadinami istoriniais. Kita vertus, dauguma tų istorinių įvykių lyg kažkokie netikri ir neįtikinami, kaip šiuos metus globojusios beždžionės grimasos. Be to, besibaigiantys metai kaip niekad aiškiai pažymėti dar vienu – Rusijos – ženklu. Panašu, kad kuo labiau stengiamės nuo jos atitolti, tuo labiau daromės nuo jos priklausomi. Juk jei žiūrėtume tik 2004-ųjų pradžią ir pabaigą, tik Rusiją ir tematytume. Atrodytų, lyg ...

Socialinė gerovė pagal Algirdą: visiems geras nebūsi, tačiau kai kam – gali

Praėjusi savaitė be abejonės buvo Algirdo Didžiojo benefisas. Prajojo jis ant balto arklio beveik nesustodamas per Prezidentūrą (tiesa, teko vieną kartą Valdui paskambinti ir jį paskubinti), išdidžiai prarisnojo per Seimą, iškilmingai prisiminė tuos laikus, kai iš SSKP pirmojo sekretoriaus tapo LKP pirmuoju, o po to iššuoliavo į Briuselį sveikinimų priimti. Tačiau kur jojo Algirdas, keistos pėdos liko. Antai Seime pasakodamas apie būsimą Lietuvos ūkio plėtrą šalį vėl valdant socialdemokratams, Algirdas ėmė ir prasitarė, kad koncernas SBA Visagine statys naują baldų fabriką ...

Prezidento pergalė žada Lietuvoje rojų

Lietuva švenčia pergalę – po ilgos ir varginančios kovos, vykusios per pertraukas tarp politinės krizės Ukrainoje sureguliavimo misijų prezidentas Valdas nugalėjo tris koalicijos brolius ir vieną seserį ir pasirašė dekretą dėl naujos Vyriausybės sudarymo. Lietuva džiūgauja, nes naujoje Vyriausybėje nebus Viktoro Muntiano ir Rimanto Vaitkaus, kurių praeities veikla kėlė pagrįstų abejonių, ar šie asmenys gali tinkamai eiti garbingas ministro pareigas. Gali būti, jog joje nebus ir Juozo Antanavičiaus, kurio praeitis antradienį dar buvusi nepriekaištinga, trečiadienį vakare jau tapo abejotina. Čia, žinoma, ...

Socialdemokratijos grimasos: daugumai nerūpi ją išrinkusi mažuma

Pastaruoju metu visą laiką atsidurdavau mažumoje: per referendumą dėl Lietuvos narystės abejojau, ar kilniam tikslui pasiekti leistinos visos priemonės ir dėl to teismo buvau pripažintas kaltu, nors Vyriausioji rinkimų komisija vėliau pripažino, kad mano abejonės buvo pagrįstos. Per Rolando Pakso apkaltos procesą abejojau, ar Valstybės saugumo departamento paskirtis yra dergti savo valstybę vardan vienos politinės grupės interesų ir likau nesuprastas, nors vėliau paaiškėjo, kad skambioji saugumo pažyma dėl grėsmių nacionaliniam saugumui tebuvo niekuo nepagrįstų Mečio fantazijų vaisius. Per prezidento rinkimus balsavau už ...