“Kirkilo” korupcijos suvokimo indeksas
Šią savaitę Lietuvoje turėjo prasidėti eilinė politinė krizė. Vėl turėjo griūti Vyriausybė, socialdemokratai vėl turėjo kalbėti apie pirmalaikius Seimo rinkimus, o prezidentas Valdas Adamkus – raginti išsaugoti šalyje stabilumą.
Jei kas nors galvojate, kad krizę turėjo sukelti garsiojo bėglio sugrįžimas iš Maskvos – klystate. Viktors Uspaskichas čia niekuo dėtas, jam šiuo metu labiau rūpi, kur artimiausius mėnesius teks gyventi.
Kitas bėglys – iš anapus Atlanto – nors ir neabejotinai galintis sukelti pavojų ne vienam Lietuvos politikui, jei nuspręstų papasakoti viską, ką žino, taip pat niekuo dėtas. Taip, Gintaras Petrikas gali sugadinti karjerą arba reputaciją daug kam, tačiau kaip ir V.Uspaskichui, politika šiandien jam tėra tik antraeilis rūpestis.
Iš tiesų politinė krizė Lietuvoje turėjo kilti dėl žmogaus, kuris, kaip rodo apklausos, patenka į populiariausių politikų trejetuką ir yra vienas realiausių pretendentų pakeisti V.Adamkų po 2009 metų rinkimų.
Jau tikriausiai supratote – kalbu apie premjerą Gediminą Kirkilą. Esmė ta, kad trečiadienį jis turėjo visai Lietuvai paskelbti, jog atsistatydina iš užimamų pareigų. Pasitraukus premjerui, kaip žinia, turi atsistatydinti ir visa Vyriausybė, o tada jau krizė, ypač esant tokios sudėties Seimui, nebeišvengiama.
Jei kas nežinote, kodėl premjeras būtent trečiadienį turėjo pasitraukti iš savo posto priminsiu: taip elgiasi visi garbingi ir rinkėjams tuščių pažadų nedalijantys ir viešai nemeluojantys politikai.
Iki šiol maniau, kad būtent toks yra ir G.Kirkilas, tačiau ketvirtadienį tebematydamas jį dirbant Vyriausybėje, jau žinau, kad klydau.
Jis, pasirodo, toks pat kaip ir dauguma iki jo buvusių: drąsus pažadėti, tačiau bėgantis į krūmus, kai reikia savo pažadus tęsėti.
Kalbu apie pažadą duotą visai Lietuvai praėjusiais metais, kai G.Kirkilas išdidžiai pareiškė atsistatydinsiąs, jei Lietuvoje korupcija per metus nesumažės. Premjeras tai sakė reaguodamas į tarptautinės kovos su korupcija organizacijos „Transparency International“ paskelbtą korupcijos suvokimo indeksą, pagal kurį Lietuva priskiriama šalims, nesugebančioms pažaboti korupcijos.
Šiandien G.Kirkilas jau kalba kitaip. Jo teigimu, korupcijos suvokimo indeksas neatspindi tikrojo korupcijos lygio, o korupcijos tyrimų iš viso nėra. Be to, Vyriausybė, pasak G.Kirkilo, dirba daug skaidriau nei anksčiau ir jis apskritai nematąs, kad Lietuvoje kas nors būtų blogai.
Apibendrinant premjero pasisakymus, būtų galima padaryti išvadą, kad „Transparency International“ skelbiamas korpucijos suvokimo indeksas yra niekų vertas, daug svarbesnis yra „Kirkilo“ korpucijos suvokimo indeksas, kuris priešingai nei pirmasis teigia, jog Liteuvoje korupcijos nėra, tik jos suvokimas.
Iš tiesų, juk visai ne korupcija pavyzdžiui yra tai, kad Europos Sąjungos fondų pinigus, skirtus keliams remontuoti ir viadukams bei tiltams statyti Lietuvoje dalijasi vos 3-4 bendrovės, nors galinčių minėtus darbus atlikti yra apie 15.
Vargu, ar galima pavadinti korupcija ir tai, kad dar balandžio mėnesį Seime priimtos Gamtinių dujų įstatymo pataisos, kuriomis daugiau nei du kartus turėjo būti sumažintos dujų importuotojų pelno maržos, iki šiol neveikia.
Ir visai jau ne korupcija yra tai, kaip tokiai bendrovei „Dujotekana“, bene labiausiai suinteresuotai, kad naujasis įstatymas neveiktų, kažkaip vis pavyksta įtikinti vieną Vilniaus teismą, kad šis draustų valstybinei Kainų komisijai tvirtinti nuajas dujų kainas.
Tikriausiai negalima kalbėti apie korupciją ir stebint Tauragėje rinkto Seimo nario Vaclovo Karbauskio veiksmus, kai šis trumpam palikęs likimo valiai savo rinkėjus imasi rūpintis mažeikiškiais ir skundžia teismui „Dujotekanai“ nepalenkią naują dujų kainų nustatymo metodiką. Juk jam svarbu ne tai, kad „Dujotekana“ rėmė socialliberalus per visus pastaruosius rinkimus, o tai, kad Mažeikių gyventojai už dujas mokėtų mažiau.
Kaip, pavyzdžiui, ir Pagėgių merui Kęstui Komskiui, naujas „Audi A6“ limuzinas, sako, reikalingas anaiptol ne prabangai ar pasididžiavimui, o tik tam kad lengviau būtų rinkėjus pasiekti.
Ir jokios korupcijos – kaip danguje, taip ir ant žemės. Ir skirtumo iš esmės jokio – ar Vilnius, ar Tauragė, ar Pagėgiai. Visur, atrodo, galioja „Kirkilo“ korupcijos suvokimo indeksas.
„Tauragės kurjeris“
(2 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
