Artūras Račas

Jei kas nors anksčiau manęs būtų paklausęs, koks gali būti ryšys tarp mobiliojo ryšio abonentų skaičiaus ir rinkimų į Seimą, greičiausiai būčiau ilgai galvojęs, tačiau taip ir nesumojęs kaip šie du dalykai gali sietis tarpusavyje. Nebent – kad visi kandidatai į Seimą tikriausiai yra mobiliojo ryšio abonentai.

Bet šią savaitę diskutuodami su kolegomis prie kavos puodelio priėjome išvados, kad ryšys vis dėlto egzistuoja ir kad mobiliojo ryšio abonentų skaičiaus didėjimas Lietuvoje tiesiogiai susijęs su Tautos bandymu išsirinkti dar geresnę valdžią.

Mobiliojo ryšio operatoriai už tai turėtų būti dėkingi televizijai, suorganizavusiai vadinamuosius išankstinius Seimo rinkimus, kuriuose rinkėjai skatinami pareikšti savo nuomonę telefonu. Nežinau, ar rinkėjai į šį kvietimą atsiliepė, bet, prisimindamas, kaip Liberalcentristų pažiba Artūras Zuokas vienoje televizijos laidoje prisipažino jauniesiems partiečiams prieš laidą (kurioje taip pat buvo balsuojama telefonu) išdalijęs iš anksto nupirktas korteles, neabejoju, kad ši pamoka nepraėjo veltui.

Beveik neabejoju, pradėjus šį televizinį žaidimą, kad kai kurių partijų štabai šlavė spaudos kioskus ir „Omnitel“, „Bitės“ bei „Tele2“ paslaugų platinimo prekybos vietas pirkdami išankstinio mokėjimo korteles, nes televizijos pasiūlyto žaidimo taisyklės iš to paties abonento leidžia balsuoti tik vieną kartą.

Rašant šias eilutes, balsavusiųjų „išankstiniuose Seimo rinkimuose“ buvo jau apie 7 tūkstančius. Tai reiškia 7 tūkstančiai litų už išsiųstą žinutę bei maždaug 20 tūkstančių litų už naujai įsigytas išankstinio mokėjimo korteles (darant prielaidą, jog dalis balsų buvo paduoti naudojant iki tol turėtas SIM korteles).

Gera idėja – vienu šūviu net ne du, o mažiausiai trys zuikiai: žiūrovams naujas reginys, verslininkams – papildomas pelnas, valstybei – geras įvaizdis, nes po rinkimų gali paaiškėti, kad jau beveik užpildytą Lietuvos mobiliojo ryšio rinka vien spalio mėnesį ūgtelėjo keliais procentais. Gal net estus pavysime ir pralenksime (jei išankstiniai Seimo rinkimai vyks ir per antrąjį Seimo rinkimų turą).

Puikiomis verslo idėjomis žavi ir dabartinės valdančiosios koalicijos vienas iš lyderių Artūras Paulauskas. Per ketverius savo kadencijos Seime metus sugebėjo žmogus išsiaiškinti, kad jo rinkimų apygardoje yra daug sunkiai gyvenančių bendrapiliečių ir nusprendė palengvinti jų varganą dalią. Išsiuntė juos nemokamai į Palangą – nors maudytis jau šalta, bet vis tiek malonu.

Kur gi čia verslas, paklausite Jūs. Atsakymas labai paprastas: Artūro potencialūs rinkėjai, kaip teigia jo štabo vadovas, buvo apgyvendinti poilsio namuose „Klotilda“. O to paties pavadinimo Palangos vaikų našlaičių labdaros ir paramos fondas deklaravo parėmęs A.Paulausko rinkimų kampaniją 5,4 tūkst. litų. Iš pirmo žvilgsnio, prisimenant klasiką Petrą Cvirką, „monkės biznis“ – Artūras pinigų nemokėjo, o „Klotilda“ jo rinkiminei kampanijai tiesiogiai taip pat nė cento nepaaukojo. Tačiau iš tiesų taip nėra, nes spalio mėnesį „Klotilda“ daug klientų greičiausiai nebūtų sulaukusi, o pensininkai, nors ir ne patys turtingiausi žmonės, vieną kitą litą per nemokamas atostogas ten tikriausiai vis tiek išleido. Be to, socialliberalai kitą vasarą ieškodami vietos savo sąskrydžiui, žiūrėk ims ir prisimins, kad Palangoje yra ne tik „Du broliai“ ar „Pušų paunksnė“, bet ir svetingi poilsio namai „Klotilda“.

Ir vėl visiems gerai: ir pensininkams, ir socialliberalams ir Palangos verslininkams. Ir vėl tiesioginis ryšys su Seimo rinkimais: juk tikriausiai kaip ir aš nemanote, kad dabartinis Seimo pirmininkas ir kitą rudenį savo apygardos pensininkams pasiūlys nemokamas atostogas Palangoje. Geriausiu atveju, tokią pramogą Artūras savo rinkėjams pasiūlys po ketverių metų. Jei šie, žinoma, sulauks, nes ir kraujo spaudimą socialliberalai nemokamai tikrins, tikėtina, tik rinkimų kampanijos metu.

O gyventi juk norisi ir tarp rinkimų. Ir į Palangą nuvažiuoti Artūro apygardos rinkėjams, matyt, norėtųsi dažniau nei kartą per ketverius metus. Ir susimokėti jie greičiausiai būtų pasirengę patys, žinoma, jei tik būtų už ką.

Kai kas sako, kad bus, jei šiuose rinkimuose balsuos už juos. Ir duonai ir Palangai. Kaip sakė ir prieš ketverius metus ir dar prieš ketverius.

Bet kai išrenka, duona išnyksta iš darbotvarkės ir lieka tik žaidimai, žaidžiami kartą per ketverius metus. O kelionė į Palanga tampa panaši į „Teleloto“ bilietą – vieną kartą gyvenime gali ir pasisekti, jei apygardoje, kurioje gyveni, savo kandidatūrą iškels Artūras.

Sėkmės rinkimuose – jie tam tikra prasme irgi panašūs į „Teleloto“: pirkdamas bilietą, niekad nežinai, ar jis bus laimingas. Nepaisant to, kad kiekvienas bilietas (biuletenis) žada aukso puodą.

Tačiau jei nežaisi, niekada nelaimėsi.

(Dar neįvertinta)

Loading...