“Netiekto”
… Kai sėdėjom Brodvėjuje ir laukėmė “Netiekto’ pasirodymo, prisiminiau, kaip važiuodavome į Kauną, Panevėžį, Klaipėdą palaikyti Š.Marčiulionio akademijos komandos.
Pergalė būdavo šventė.
Visiems.
Ir vaikams, kurie žaisadavo, ir tėvams, kurie už juos sirgdavo.
Tikriausiai jau esu sakęs, bet pasakysiu dar kartą; vargu ar yra didesnis džiaugsmas nei matyti, kad vaikai yra geresni už tave.
Aurimas krepšinio aikštelėje darė tai, kas mano laikais tikriausiai būtų garantavę jam bent jau vidutinį atlyginimą…
Povilas šiandien gitara groja taip, kad niekas tikriausiai nepatikėtų, jog vos prieš porą metų aš bandžiau jį mokyti, kaip groti V.Kernagio ‘Milžinus’…
Povilas šiandien groja ‘Netiekto’
O “Netiekto” šiandien tapo Brodvėjaus konkurso nugalėtojais.
… Ir aš ten buvau, ir man buvo labai gera…
Tikriausiai negaliu būti visiškai objektyvus, tačiau mano subjektyvia nuomone, “Netiekto” buvo verti laimėjimo.
(10 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading ...
Kaip smagu skaityti Račo nusistebėjimą žiūrint į vaikus: “ir vis dėlto, koks aš negabus”. :)
Muzika šauni, tačiau tekstas tekstas……………………. :)
o kodėl gi tekstas neįtinka? konservatizmo persunktas, žmogau, esi? ar pirmenybė anglicizmams ?
sveikinimai ir linkėjimai!
man malonu, kad Artūras yra laimingas ir didžiojasi savo vaikais. Tai geras ir užkrečiantis jausmas. Sėkmės
Bet tai čia ir yra visas pointas, kai vaikai, kuriuos auginai, pavaro geriau už mokytoją.
Sveikinimai Povilui.
Vaikai, visad PRIVALO būti geresni/ šaunesni už tėvus ir jiems tai drąstiškai demonstruoti :) :) :)
Tsakant, viskas turi tobulėti…
p.s. ir sveikinimai “Netiekto” kolektyvui ;)
Gerai, labai smagu, bet nesuskystam ir prie darbo davai, valstybė griuva.
Tomas Ra , kaip gali griūti tai , kas dar nepastatyta?
Prigavai