Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Iliustruotoji versija
Valstybės Saugojimo Departamentas
Grėsmių nacionalinam saugumui vertinimas
I. Nacionalinio saugumo aplinka
Lietuvos vidaus ir užsienio politikai paveikti užsienio valstybės naudoja įvairius tiek minkštosios, tiek kietosios galios svertus.
II. Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų keliamos grėsmės
Rusijos žvalgybos tarnybas domina:
- Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės;
- Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika;
ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyva, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas/ nepalaikymas ir galimybės diskredituoti;
Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai;
telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją;
Rinkdamos informaciją Rusijos žvalgybos tarnybos taiko keletą metodų.
Pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje:
Žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai.
Labiausiai pažeidžiami
Žvalgybos operacijos Lietuvoje vykdomos iš dviejų slaptų centrų.
Žvalgyba iš Rusijos teritorijos.
Žvalgybiniai kontaktai užmezgami ir Lietuvos delegacijoms lankantis Rusijos organizacijose, ir Rusijos piliečiams (Rusijos organizacijose dirbantiems žvalgybos pareigūnams arba agentams) vykstant į komandiruotes Lietuvoje.
Elektroninė žvalgyba.
Organizuodamos kibernetinio šnipinėjimo operacijas Rusijos tarnybos naudoja specialias šnipinėjimo programas. Jos gali būti integruotos į elektroninių laiškų įvairaus formato priedus, kurie siunčiami pasirinktiems adresatams.
V. Rusijos informacinė ir ideologinė politika
2013 m. Lietuva susidūrė su itin aktyvia Rusijos informacine kampanija.
Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo lietuviakalbė žiniasklaidos priemonė, specialistų vertinimu, gana gausiai finansuojama iš NMA, įvairių ministerijų ir kitų valstybės institucijų. Ji siekė kurti Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdį ir ją visaip diskredituoti.
Dskredituoti Lietuvą ir vaizduoti ją kaip atsilikusią valstybę siekė ir viena poltinė partija, kurios vadovas džiaugėsi, kai jo patarėja panaudojo savo dukrą necenzūrinei partinei reklamai. Idėją, specialistų vertinimu, pasiūlė tos partijos mantukas.
Ta pati partija aktyviai vykdė propagandinę kampaniją, keliančioje isteriją ir siekiančioje kiek įmanoma labiau supriešinti Lietuvos gyventojus tarpusavyje ir nuteikti juos prieš rusų tautybės asmenis. Toje kampanijoje ypač aktyviai dalyvavo šios partijos klapčiukai.
VI. Ekstremizmas ir terorizmas
Lietuvoje veikiančios radikalias ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės išlieka negausios. Tačiau, specialistų vertnimu, pavienių asmenų terorizmo grėsmė išliko aktuali ir išpuoliai potencialiai galimi. Šią prielaidą patvirtina specialistų gautos žinios, kad Lietuvą gali pulti Rusijos specialiųjų tarnybų modifikuoti asmenys, kurių neveikia mūsų arsenale turimos psichotroninės kaldrutės bei melo detektoriai.
Piliečiai, būkite budrūs