Geriausia priemonė prieš augančią infliaciją – lašišų paštetas

Ar dažnai pusryčiams valgote sūdytą lašišą? O gal prie rytinės kavos ar arbatos mėgaujatės tunu aliejuje arba lašišų paštetu?

O gal per pietus kasdien valgote picą ir koldūnus, pasigardindami juos, pavyzdžiui, pieniškais ledais?

Desertui, jei lieka laiko ir vietos skrandyje tikriausiai dažniausiai renkatės vaisinę arba pieninę karamelę, kurią užsikandate šokoladiniu batonėliu?

Jei šis meniu ne jūsų, Lietuvai bus blogai. Mat kasdien pirkdami ir naudodami visas aukščiau išvardytas maisto prekes jūs stabdytumėte infliaciją, kuri sutrukdė Lietuvai šių metų pradžioje įsivesti eurą (dėl ko aš asmeniškai labai džiaugiuosi) ir kuri šiandien tapo didžiausiu rūpesčiu Lietuvos politikams ir ekonomistams.

Jei bent šiek tiek išmanote ekonomiką, jums gali kilti klausimas, kaip valgydami daugiau lašišų pašteto ar pieniškos karamelės jūs galite stabdyti infliaciją.

Paaiškinsiu – infliacija mažės todėl, kad “Maxima”, kuriai priklausančiose parduotuvėse dauguma jūsų tikriausiai kasdien lankosi, paskelbė sumažinusi šių prekių kainas. Todėl, jei daugiau jų pirksite, jų svoris bendrame vartotojo krepšelyje didės, ir bendras kainų augimas nebeatrodys toks įspūdingas, koks buvo iki šiol.

O kainas “Maxima” sumažino gana pastebimai: antai sūdyta lašiša turėtų atpigti 7 proc., lašišų paštetas – 7,4 proc., o pieninės karamelės kaina sumažės net 14,3 procento.

Picos kaina sumažės kiek mažiau – 4,3 proc, o koldūnai turėtų atpigti vos 2,1 proc., tačiau tai juk suprantama – negali juk staiga viskas būti pigiau nei vakar.

Todėl ir kitos, šiek tiek dažniau nei lašišų paštetas vartojamos prekės atpigs mažiau nei pieninė ar vaisinė karamelė.

Antai pienas “Maximoje” atpigs 1,8 proc., sviestas ir batonas – 2 proc., jogurto kaina sumažės 2,6 procento. Tiesa, nežinau kokie konkrečiai tai bus produktai, tačiau sprendžiant iš viename dienraštyje pateiktų skaičių, panašu, kad pigs ne dažniausiai perkamas vidutinio riebumo, o natūralus pienas, ne pigiausi, o brangiausi jogurtai bei anaiptol ne patys populiariausi duonos produktai.

Tiesa, tai tik mano subjektyvi nuomonė, priklausanti nuo mano tikriausiai sugadinto skonio. Nes, pavyzdžiui, Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė yra įsitikinusi, kad “Maximos” akcija yra labai geras priešnuodis infliacijai, nes jos teigimu, atpiginami yra, cituoju, “ko gero pigiausi ir svarbiausi pirkėjo krepšeliui produktai”.

Žinoma, pirkėjas pirkėjui nelygu, todėl nei aš, nei jūs negalime lygintis su B.Vėsaite. Kas ten žino – gal pieniški ledai, lašišų paštetas ir vaisinė karamelė iš tiesų yra kasdienio jos ir kitų Seimo narių raciono dalis.

Nepaisant to, man atrodo, kad “Maximos” paskelbta kova su infliacija tėra tik dar viena viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama privilioti daugiau pirkėjų į savo parduotuves.

Kalbant dar paprasčiau – pigus populizmas. Toks pat, kaip ir premjero Gedimino Kirkilo vieši pareiškimai, kad jis atsisako 3,5 milijono litų numatytų jo rezidencijos remontui. Arba – Seimo narių siūlymai 2 milijonais litų sumažinti kitų metų prezidentūros biudžetą.

Iš pirmo žvilgsnio 2 ar 3,5 milijonai skamba išdidžiai – juk tokių pinigų dauguma mūsų per visą gyvenimą neuždirba. Tačiau žinant tai, jog planuojamos kitų metų valstybės biudžeto išlaidos yra 26,4 milijardo litų, nesunku suskaičiuoti, kad 3,5 milijono sudaro vos 0,01 procento.

Jei vis dar atrodo, kad minėti pasiūlymai yra rimti, pabandykite įsivaizduoti, kaip reaguotumėte, jei jūsų darbdavys pasiūlytų padidinti jūsų 1000 litų atlyginimą 10 centų. Tikriausiai nelabai džiaugtumėtės, nes net karą infliacijai paskelbusioje “Maximoje” už tokį priedą tikriausiai nelabai ką nupirktumėte. Na, nebent vienas pieninės karamelės saldainis išeitų.

O štai jei darbdavys pasiūlytų jūsų atlyginimą padidinti 34 litais, jau galėtumėte ir sūdytos lašišos, ir atpigintų koldūnų nusipirkti ir dar duonai su sviestu liktų.

Kodėl kalbu būtent apie 34 litus? Ogi todėl, kad jie sudaro 3,4 proc. nuo 1000 litų atlyginimo, o 3,4 proc. nuo kitų metų valstybės biudžeto išlaidų sudarytų apie 900 mln. litų.

O 900 mln. litų kitąmet reikės valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų algoms didinti. Apie galimybę šią sumą sumažinti (o tai, beje, tikrai galėtų sumažinti infliaciją) kol kas garsiai niekas nekalba – nei B.Vėsaitė, nei G.Kirkilas nei kiti žodžiais su infliacija kovojantys politikai. Gal ir nenuostabu – juk tada reikėtų kalbėti apie mažesnes algas sau, o to Lietuvos politikai dar nepratę daryti.

Todėl ir siunčia visus į “Maximas” lašišų pašteto pirkti. O dauguma mūsų kaip avinai ten eina.

„Tauragės kurjeris“

(4 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...