Dzikai ir dešinysis elitas. Skiriama R.Juknevičienei ir R.Šimašiui (N-18)
Šis įrašas gali turėti neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų.
*****************
Įsivaizduokite vaizdelį: išeinu aš į „Siemens“ arenos sceną, auditorija kokie 10 000, visų lyčių ir visokio amžiaus.
Dailiai nusišypsau ir sakau į mikrofoną: Jūs, nusenę ir supisti žydų ir jankių pakalikai, smirdantys šūdžiai ir išsigimėliai, sveiki atvykę.
Salė suošia, pasigirsta plojimai ir šūksniai „bravo“, „šaunuolis“, „pavaryk“, „bis“.
Suprantu, kad jei jūs sveiko proto, tai sakysit, kad man pasimaišė protas. Ir būsit neteisus. Nes tas mano nupieštas vaizdelis yra iš realaus gyvenimo ir tuoj pasakysiu, kur tai vyksta (tik tas kalbantis į mikrofoną esu ne aš)
Bet prieš tai paklausiu jūsų, ar žinote, kas yra dzikai?
Žvejai tikriausiai žino, o kitiems paaiškinu – tai musės lervos. Tokios baltos, maždaug 1 cm ilgio, ganėtinai šlykščios. Bet baltą žuvį jos vilioja, Ir net lynai kartais susigundo.
Anksčiau, kai didesnė dalis Lietuvos tautos savo reikalus atlikdavo lauko tualetuose, dzikai dažniausiai maitindavosi toje duobėje, kuri po apačia. Šiandien juos galima aptikti supuvusioje mėsoje, pašvinkusioje žuvyje ir kitose normaliems žmonėsm ne pačiose patogiausiose vietose.
Jie minta tais aukščiau paminėtais produktais kol virsta kokonais, iš kurių išsirita musės, kurios vėl deda kiuašinėlius, kurie virsta dzikais ir t.t. ir vėl iš naujo.
Panašus procesas (tik ne toks greitas) pastaruoju metu vyksta ir Lietuvoje. Tik tarp žmonių (nors kartais liežuvis sunkiai apsiverčia vadinti juos šiuo žodžiu), kurie skambiai vadina save dešiniuoju elitu.
Man čia pritrūktų vietos juos visus išvardyt, bet iškiliausius atstovus nurodysiu: Mantas Adomėnas, Algis Ramanauskas, Andrius Užkalnis, Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Rasa Juknevičienė, Audrius Matonis, Audrius Bačiulis. Ir dar keli šimtai kitų, mažiau matomų, dar nepatekusių į Seimą ar į žiniasklaidą.
Tai va, tame „dešiniajame elite“ procesas vyksta taip pat, kaip su dzikais. Pirmiausia padedama tinkamo maisto. Tą dažniausiai padaro A.Ramanauskas arba A.Užkalnis kokį nors jam nepatinkantį asmenį pavadindami dabajobu, šūdu, beždžione, ligoniu ar kaip nors panašiai. Dar labai tinka rusiški keiksmažodžiai, kuriuos ypač mėgsta delfių visuomenės veikėju vadinamas A.Ramanauskas.
Tada sušliaužia vadinamasis dešinysis elitas (mes jau žinome, kad musių atveju tai yra dzikai) ir pradeda tuo maistu viešai mėgautis. Čepsi, ploja katučių, tapšnojasi ir prašo pakartoti. Visai kaip mano pradžioje nupieštame fantasmagoriniame vaizdelyje iš „Siemens“ arenos.
Tik šiuo atveju viskas vyksta Facebook’e ir veikėjai yra realūs. Ir veiksmas vyksta panašiai kaip realiame musių lervų gyvenime.
Antai prieš porą dienų A.Ramanauskas padėjo maisto rusų kalba išvadinęs mane dvokiančiu š.
Pačepsėti tuoj pat atbėgo visi mano aukščiau paminėtieji dešiniojo elito atstovai. Vieni čepsėjo tyliai, o R.Juknevičienė savo susižavėjimą Ramanausko patiektu maistu išeiškė egzaltuotu šūksniu, kad jai Ramanausko š labai patinka. Kaip tikriausiai patiktų ir tikrai musės lervai.
Šiaip tai, žinoma, R.Juknevičienės balsas, kaip ir šuns, į dangų neina, nepaisant to, vienas dalykas yra svarbus. Suprantat, tarp vadinamojo dešiniojo elito, kaip ir tikrame musių bei jų lervų pasaulyje veikia tam tikri dėsniai. Nepatyrusios lervos mokosi iš labiau patyrusių, plonos lervos nori būti tokios pat storos kaip ir tos, kurios jau visokio š.. prisilupo iki soties.
Ir tada galime stebėti labai įdomų vaizdelį, kaip nepatyrusios lervos varžosi tarpusavyje, tikėdamosis būti pastebėtos ir gal net kada nors užimti R.Juknevičienės ar M.Adomėno vietą.
Štai jums keletas pavyzdžių:
Renatas Jakubonis: „Nuopisai Račui eilinės daugiadienės“
Renalda Kablytė: „ne nučia jau pilnas pzdc hvadratu“
Jonas Cicėnas: „Išsigimėlis“
Tomas Sutkaitis: „Sumokėjo bledei“
Marius Šulga: „Von jį nx iš Lietuvos“
Tomas Adamonis: „tas pydaračas….“
Augantį dešinįjį elitą skatina tai, kad šioje intelektualioje diskusijoje, kur jei pastebėjote didelė dalis labai mėgsta rusų kalbą kaip ir pats A.Ramanauskas, dalyvauja pati buvusi ministrė Rasa Juknevičienė, kuri valiūkiškai flirtuoja su savo sąmojį lervų (atsiprašau, dešiniojo elito) dėmesiui vis krūvelė po krūvelės kraunančiu A.Užkalniu.
Augantysis dešinysis elitas čepsi lūpomis ir dedasi į savo galvas viską, kas čia vyksta. Nes jiems atrodo, kad norint užaugti iki tikrojo dešiniojo elito, reikia suvalgyti kiek įmanoma daugiau to, kuo praėjusiame šimtmetyje dažniausiai mito musių lervos. Ir augantis elitas stengiasi. O tikras elitas stengiasi, kad augančiam elitui būtų pakankamai maisto. Ir kaip lietuviai baltais raiščiais stovi ir tyli. Nes šautuvai tai ne jų rankose.
Ratas sukasi kaip tikrame musių pasaulyje: š.., ant jo musė, po to kiaušinėlis, po to lerva, kokonas ir vėl šūdmusė. Štai jums ir nauja dešiniojo elito karta. Kuri savo ruožtu vėl patieks pakankamai maisto, prie kurio suskris naujos musės, kurios dės naujus kiaušinėlius ir t.t.
Dešinysis elitas yra naiviai įsitikinęs, kad šis procesas amžinas.
O man štai atrodo, kad taip nėra. Pirmiausia todėl, kad 2012 rinkėjų diklofosas gerokai praretino dešiniojpo elito gretas. O antra, ir tai yra dar svarbiau – R.Juknevičienė, M.Adomėnas ir kiti aiškiai nesuvokia vieno dalyko – kad turškimasis atmatose kartu jų gamintojais A.Ramanausku, A.Užkalniu ir kitais turės pasekmes ir tas kvapas taip įsigers į odą, kad išskyrus kitas lervas niekas nenorės net per 100 metrų artintis.
Aš jaučiu, kad aš to momento sulauksiu, todėl man labai patinka stebėti dešiniojo elito lervų gyvenimo ratą net kai ne žvejybos sezonas.
P.S. O R.Šimašiaus man nuoširdžiai gaila, nes iki šiol laikiau jį protingu ir padoriu žmogumi. Bet aš suprantu: kartais, kai lervos nebeturi maisto, jos pradeda ryti savus. O R.Šimašius dar jaunas, tad tikriausiai nenori būti anksti suvartotas. Štai ir ima pavyzdį iš senesnių ir labiau patyruisų lervų.