Šarūnai Černiauskai, tu esi pseudožurnalistas. Pagailėk Jokūbo, nes jam dėl tavęs bus gėda

Neseniai viena moteris, kurią aš gerbiu, klausė, kodėl aš piktas. Aš jai bandžiau paaiškinti, bet man pasirodė, kad ji nesuprato. Aš dėl to visai nepykstu.

Bet štai žmogus, kuris vadinasi Šarūnas Černiauskas mane iš tiesų siutina. Ir aš to visai neslepiu. Nes mane siutina, kai nevykėliai, nemokšos ir „chliupikai“ (tą apibūdinimą pirmą kartą panaudojau būtent Š.Černiausko asmenybei nuspalvinti) dedasi tuo, kuo jie nėra, ir bando savo varganą egzistenciją ekstrapoliuoti į tuos, kuriems pavydi, nes net savo varganu protu supranta, kad niekada nebus verti net mažojo jų piršto.

Čia, kad būtų aiškiau, kalbu apie Š.Černiauską ir save – Artūrą Račą.

Vaikai neatsako už savo tėvus. Bet jiems gali būti dėl jų gėda. Šarūnai, apsaugok savo sūnų nuo gėdos.

Vaikai neatsako už savo tėvus. Bet jiems gali būti dėl jų gėda. Šarūnai, apsaugok savo sūnų nuo gėdos.

Mat Š.Černiauskas paskelbė gidą, kaip atskirti pseudožurnalistą nuo žurnalisto. Ištisus devynis punktus.

Ir, aprašęs savo asmeninę patirtį, pačiame paskutiniajame – devintajame – punkte jis skelbia, kad „kartais pseudožurnalistai būna vardu Rūta arba Artūras, bet tik kartais.“

Š.Černiauskas yra panašus į A.Užkalnį ir A.Matonį. Ta prasme, kad jis toks pat bailys, kaip ir jie. O bailiai, kaip žinia, atvirai ir aiškiai savo nuomonės nereiškia.

Ir būtent tai yra pirmas požymis, kuo pseudožurnalistai skiriasi nuo žurnalistų ir kuo bailus Š.Černiauskas skiraisi nuo manęs – Artūro Račo.

Priešingai nei bailus Š.Černiauskas, esu pratęs kalbėti atvirai. Jau seniai, dar nuo tų laikų, kai Š.Černiauskas uždarbiavo pas V.Romanovą. Šiandien jis sako, kad jam dėl to gėda (tikriausiai pasiteisintų, kad turėjo žmoną ir mažą vaiką, buvo sunkus gyvenimas, todėl reikėjo daryti, ką liepė).

Aš gi galiu pasakyti, kad man dėl nieko, ką dariau, kai dirbau žurnalistu, ne gėda.

Ir tai yra antras požymis, kuo pseudožurnalistas skiriasi nuo žurnalisto: žurnalistas būna žurnalistu visada, nepriklausomai nuo šeimyninių aplinkybių, turimos paskolos, numojamo buto kainos, ar žmonos poreikių naujiems batams. Pseudožurnalistas gi leidžia sau, priklausomai nuo aplinkybių, daryti tai, už ką jam moka, ir po to pasakyti, kad jam dėl to gėda. Nes jis yra kvailas ir galvoja, kad po to vėl taps žurnalistu.

Iš to kvailumo seka trečias požymis, kuo žurnalistas skirasi nuo pseudožurnalisto: pastarasis nesupranta, kad žurnalistas nuo pseudožurnalisto skiriasi tuo, kad vieną kartą tapus pseudožurnalistu, kelio atgal nebėra. Nes kai parsiduodi, prarandi reputaciją, o tai yra pagrindinis dalykas, kas skiria žurnalistą nuo pseudožurnalisto.

Todėl, štai, ką aš tau, varganas Šarūnai Černiauskai, noriu pasakyti: tu esi pseudožurnalsitas. Ir niekada nebebūsi žurnalistu. Nes tu pats pasirinkai. Nežinau, ar dėl paskolos, ar dėl buto nuomos kainos, ar dėl žmonos batų. Net jei dėl savo batų, tai vis tiek nieko nekeičia, nes pasirinkai pats.

Aš suprantu, kad tu pavydi man ir dar keletui kitų žurnalistų, kurie pasirinko kitaip ir kuriems, kaip tau, vargšeli, ne gėda dėl savo pasirinkimo. Bet būk vyras, būk pavyzdys savo vaikui, ir nekaltink dėl savo bailaus pasirinkimo tų, kurie pasielgė drąsiau už tave. Antraip ir tavo vaikai užaugs tokiais pat bailiais, kaip ir tu. O tu, nors ir bailus, to juk nenori?

Man tavęs, vargšeli Šarūnai, gaila, bet aš tavęs neužjaučiu. Nes visada niekinau bailius.

Todėl, kaip žurnalistas ir vyresnis žmogus, duosiu tau vertingą patarimą: jei nori, kad tavo vaikai tave užaugę gerbtų, mesk pseudožurnalstiką ir eisk kasti griovių arba pardavinėti kebabų. Jei sąžiningai kasi arba pardavinėsi, nebus dėl ko gėdytis. Ir nereikės pavydėti kitiems.

Dar nevėlu, vargšeli baily.

P.S. Skirmantas Malinauskas, kuris buvo toks kvailas, kad galėjo viešai pareikšti, kad aš neturiu stuburo, labai piktinosi, kad aš Facebook’e prie jo kvailų įrašų taginau 15min.lt direktorių Tomą Balžeką. Paaiškinsiu: man teko nemažai bendrauti su Tomu ir aš susidariau nuomonę, kad jis yra geras vadybininkas.

Pastaruoju metu mano nuomonė apie Tomą keičiasi, nes visi trys jo portale iškilmingai pristatyti „tyrėjai“ – Dovydas Pancerovas, Skirmantas Malinauskas ir Šarūnas Černiauskas – mano asmenine nuomone, neturi nieko bendro nei su žurnalistika, nei su tyrmais. Mano požiūriu, jie visi yra pseudožuranlistai.

Todėl, jei Tomas Balžekas galvoja apie žiniasklaidos verslą, jis galvoja neteisinga kryptimi. Nes visi tie trys „tyrėjai“ jam atneš tik nuostolius. Todėl, kad pseudožurnalistika negali būti pelninga.

Aš tai žinau.

(43 balsų, vidurkis: 1,53 iš 5)
Loading...
  • Šarūnas Černiauskas

    Artūrai Račai, kai susitiksim gyvai būsi perpistas per galvą, minėk mano žodį gaidį.

    • ArturasR

      Mielas Šarūnai,

      Jei jūs tikrai Šarūnas Černiauskas, labai lauksiu susitikimo su tamsta. Jei skubate, galite nurodyti laiką ir vietą, atvyksiu pats. Arba, jei norite, paskambinkite ir atvažiuokite pas mane,. Telefono numerį turite. Lauksiu skambučio.

      • Arkliukas

        49 metu diedas eis snukiadauzio zaist… man atrodo eutanazija dar neiteisinta Lietuvoj?
        Žurnalisto profesionalumas per viršų sunkiasi…

  • Bbs

    Račai, esate debilas. Nekalbant apie pilna gramatinių klaidų, tuo pačiu nesimato teksto prasmės. Tai kodėl visgi Černiauskas yra pseudožurnalistas? Nes visiškai nesupratau. Pilstai iš tuščio į kiaurą, svarbu, kad tik būtų kažkas parašyta ir užstumta. Debilas konkretus

    • ArturasR

      Mielas Bbs, o tamstai akivaizdžiai esate baili anoniminė padugnė. Todėl nenuostabu, kad nieko nesuprantate. Aš tamstai patarčiau nušokti nuo tilto ir nedaryti gėdos gimdytojams. Ačiū. Ukš

  • Stasys

    esate tikrai pseudožurnalistas jeigu dedate vaikų nuotraukas, net nežinau kokio dėmesio norit sulaukti… nors kodėl aš kreipiuosi trečiuoju asmeniu nesuprantu….

    • ArturasR

      Mielas Stasy, aš irgi nesuprantu, ko jūs nesuprantate, bet jūsų nuomonė yra vertinga. Tiesa, ne apie žurnalistiką, o galbūt apie kačiukus.

  • Martynas

    Artūrai, o Jums atrodo oru velti niekuo dėtus vaikus į tokius žaidimus?

    • ArturasR

      Mielas, Martynai, jei nepastėbėjote, tai vaikai niekur nėra veliami, tekste apie vaikus nėra nieko pasakyta, išskyrus tai, kad Š.Černiauskas turi sūnų.

      Tai, ką darau, man atrodo verta, nes padugnės tėvai dažnai išaugina tokius pat vaikus.

      Manau, kad visuomenei būtų geriau, jei tokių vaikų būtų užauginama mažiau.

  • Arkliukas

    Pirma: „Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje nuotraukoje, vaizdo medžiagoje vaizduojamas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas. Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Sprendžiant klausimą dėl vaikų atvaizdo panaudojimo, būtina gauti vaiko ir jo įstatyminio atstovo sutikimą.“

    Antra : LR CK 2.22 str 2 d „asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją“

    Trečia: skiraisi, nebeūsi , nekaltnk, eisk… išmok rašyt, „žurnaliste“.

    Ketvirta: negali surezgt paprasto, argumentuoto teksto, tai puoli černiauską per šeimą ir vaikus. Tikras drąsumo įsikūnijimas… ir dar bailiu vadini – ar esi susipažinęs su ironijos konceptu?

    abu jūs, „žurnalistai“, esat tam pačiam purvo drabstymosi lygy ir ne vienas nesugebat pakilt bent laipteliu aukščiau. tik tiek, kad tu račai sugebėjai pasiekęs dugną pasikast po dumblu.

    gal čia tuo ir drąsus vis dėlto – parodei visiems kad tau nėra ribų kaip žemai gali pulti… šaunuolis?

    • ArturasR

      Mielas Arkliukas, jūs labai protingas ir labai gerai išmanote CK. Gal pasisiūlykite Š.Černiauskui į advokatus, surašykite jam ieškinį, o tada ir išsiaiškinsime, kas iš mūsų nemoka suregzti sakinio, kas yra drąsuolis, o kas bailys.

      Kol to nepadarysi, mėžkis iš čia, nes atrodai kaip aniniminis padugnė.

      • Arkliukas

        Pirma: černiauskai, račai ir visokios apsirijusios žąsys – niekuo jūs per daug nesiskiriat. kariaujat savo grybų karus siekdami palaikyti internetinė dramą – juk kitaip užmirš… Kaip žinia, atėmus iš ūbago pakutinius marškinius, karas gali sustoti – kaip tada dėmesį reikės palaikyt? Negi reikės pradėt rimtus, analitinius straipsnius pradėt rašyt??! Taigi pragarai užšals!

        Antra: Surašiau aš tavo gramatines klaidas, bet taip ir nesugebėjai pataisyt. Žurnalistas besididžiuojantis savo mažaraštingumu… Prie to paties – ar supranti ką reiškia argumentuotas, logiškas tekstas? Ar teko bent girdėt tokius „importinius“ žodžius?

        Trečia: bent tiek gerai, kad neginčyji savo nuopolio ir degradavimo. Pripažinimas jau yra pirmas žingsnis link pagerėjimo. Pažanga?

        • ArturasR

          Mielas kumeliuk, pirma, žodis ubagas raomas su „u“. Antra, anoniminiai suskiai, kalbantys apie degradavimą ir nuopolį yra gana juokingi padarai. Bet jau prijuokinai, todėl mėžkis iš čia ir nebegrįžk. Ačiū, kad skaitėte.

  • ArturasR

    Mielas Domai, juk parašiau – Š.Černiauskas labai teisingai save aprašė.

  • Lempinas

    Geda arba negeda atsiranda santykyje tarp veiksmo ir vertinimo. Jei nebuvo atlikti veiksmai, kurie vertinami kaip gedingi, arba jei buvo atlikti veiksmai, bet jie paties asmens nevertinami kaip gedingi, nors kito butu vertinami kaip gedingi, vienok geda to asmens nejauciama.
    Is to seka, kad jei vienas ar kitas zmogus nejaucia gedos arba jaucia geda, tai reiktu ziureti i abu kintamuosius, is kuriu vertinimo elementas pakankamai sunkiai iziurimas.
    Kita karta netgi drasiu pavadintum ta atveji, kai zmogus pripazista, kad pasikeitus vertinimo kriterijams veiksmai, kuriuos atliko, is sios dienos poziciju yra gedingi.
    Tame nieko blogo – tai vadinama zmogaus augimu. Daznas budamas vaiku elgesi vaikiskai, o subrendus nebesielgia vaikiskai.
    Be to esu pastebejes, kad zmogus sakosi esa duodantis vaikams pavyzdi kaip reikia gyventi tuomet, kai nieko kito duoti nebegali. Ramiais laikais buvimas pavyzdziu yra savaime suvokiamas dalykas salia kitu daviniu.