Artūras Račas

Neseniai viena moteris, kurią aš gerbiu, klausė, kodėl aš piktas. Aš jai bandžiau paaiškinti, bet man pasirodė, kad ji nesuprato. Aš dėl to visai nepykstu.

Bet štai žmogus, kuris vadinasi Šarūnas Černiauskas mane iš tiesų siutina. Ir aš to visai neslepiu. Nes mane siutina, kai nevykėliai, nemokšos ir „chliupikai“ (tą apibūdinimą pirmą kartą panaudojau būtent Š.Černiausko asmenybei nuspalvinti) dedasi tuo, kuo jie nėra, ir bando savo varganą egzistenciją ekstrapoliuoti į tuos, kuriems pavydi, nes net savo varganu protu supranta, kad niekada nebus verti net mažojo jų piršto.

Čia, kad būtų aiškiau, kalbu apie Š.Černiauską ir save – Artūrą Račą.

Vaikai neatsako už savo tėvus. Bet jiems gali būti dėl jų gėda. Šarūnai, apsaugok savo sūnų nuo gėdos.

Mat Š.Černiauskas paskelbė gidą, kaip atskirti pseudožurnalistą nuo žurnalisto. Ištisus devynis punktus.

Ir, aprašęs savo asmeninę patirtį, pačiame paskutiniajame – devintajame – punkte jis skelbia, kad „kartais pseudožurnalistai būna vardu Rūta arba Artūras, bet tik kartais.“

Š.Černiauskas yra panašus į A.Užkalnį ir A.Matonį. Ta prasme, kad jis toks pat bailys, kaip ir jie. O bailiai, kaip žinia, atvirai ir aiškiai savo nuomonės nereiškia.

Ir būtent tai yra pirmas požymis, kuo pseudožurnalistai skiriasi nuo žurnalistų ir kuo bailus Š.Černiauskas skiraisi nuo manęs – Artūro Račo.

Priešingai nei bailus Š.Černiauskas, esu pratęs kalbėti atvirai. Jau seniai, dar nuo tų laikų, kai Š.Černiauskas uždarbiavo pas V.Romanovą. Šiandien jis sako, kad jam dėl to gėda (tikriausiai pasiteisintų, kad turėjo žmoną ir mažą vaiką, buvo sunkus gyvenimas, todėl reikėjo daryti, ką liepė).

Aš gi galiu pasakyti, kad man dėl nieko, ką dariau, kai dirbau žurnalistu, ne gėda.

Ir tai yra antras požymis, kuo pseudožurnalistas skiriasi nuo žurnalisto: žurnalistas būna žurnalistu visada, nepriklausomai nuo šeimyninių aplinkybių, turimos paskolos, numojamo buto kainos, ar žmonos poreikių naujiems batams. Pseudožurnalistas gi leidžia sau, priklausomai nuo aplinkybių, daryti tai, už ką jam moka, ir po to pasakyti, kad jam dėl to gėda. Nes jis yra kvailas ir galvoja, kad po to vėl taps žurnalistu.

Iš to kvailumo seka trečias požymis, kuo žurnalistas skirasi nuo pseudožurnalisto: pastarasis nesupranta, kad žurnalistas nuo pseudožurnalisto skiriasi tuo, kad vieną kartą tapus pseudožurnalistu, kelio atgal nebėra. Nes kai parsiduodi, prarandi reputaciją, o tai yra pagrindinis dalykas, kas skiria žurnalistą nuo pseudožurnalisto.

Todėl, štai, ką aš tau, varganas Šarūnai Černiauskai, noriu pasakyti: tu esi pseudožurnalsitas. Ir niekada nebebūsi žurnalistu. Nes tu pats pasirinkai. Nežinau, ar dėl paskolos, ar dėl buto nuomos kainos, ar dėl žmonos batų. Net jei dėl savo batų, tai vis tiek nieko nekeičia, nes pasirinkai pats.

Aš suprantu, kad tu pavydi man ir dar keletui kitų žurnalistų, kurie pasirinko kitaip ir kuriems, kaip tau, vargšeli, ne gėda dėl savo pasirinkimo. Bet būk vyras, būk pavyzdys savo vaikui, ir nekaltink dėl savo bailaus pasirinkimo tų, kurie pasielgė drąsiau už tave. Antraip ir tavo vaikai užaugs tokiais pat bailiais, kaip ir tu. O tu, nors ir bailus, to juk nenori?

Man tavęs, vargšeli Šarūnai, gaila, bet aš tavęs neužjaučiu. Nes visada niekinau bailius.

Todėl, kaip žurnalistas ir vyresnis žmogus, duosiu tau vertingą patarimą: jei nori, kad tavo vaikai tave užaugę gerbtų, mesk pseudožurnalstiką ir eisk kasti griovių arba pardavinėti kebabų. Jei sąžiningai kasi arba pardavinėsi, nebus dėl ko gėdytis. Ir nereikės pavydėti kitiems.

Dar nevėlu, vargšeli baily.

P.S. Skirmantas Malinauskas, kuris buvo toks kvailas, kad galėjo viešai pareikšti, kad aš neturiu stuburo, labai piktinosi, kad aš Facebook’e prie jo kvailų įrašų taginau 15min.lt direktorių Tomą Balžeką. Paaiškinsiu: man teko nemažai bendrauti su Tomu ir aš susidariau nuomonę, kad jis yra geras vadybininkas.

Pastaruoju metu mano nuomonė apie Tomą keičiasi, nes visi trys jo portale iškilmingai pristatyti „tyrėjai“ – Dovydas Pancerovas, Skirmantas Malinauskas ir Šarūnas Černiauskas – mano asmenine nuomone, neturi nieko bendro nei su žurnalistika, nei su tyrmais. Mano požiūriu, jie visi yra pseudožuranlistai.

Todėl, jei Tomas Balžekas galvoja apie žiniasklaidos verslą, jis galvoja neteisinga kryptimi. Nes visi tie trys „tyrėjai“ jam atneš tik nuostolius. Todėl, kad pseudožurnalistika negali būti pelninga.

Aš tai žinau.

(43 balsų, vidurkis: 1,53 iš 5)

Loading...