„Mažeikių nafta“: Vyriausybės verslas žlunga
Norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada. Ši, nors jau ir gerokai nuvalkiota frazė geriausiai apibūdina dabartinės valdžios pastangas užsiimti verslu ir uždirbti iš „Mažeikių naftos“ pardavimo pasinaudojant sunkia jos šeimininkės dabartine padėtimi.
Tačiau panašu, jog pasišildyti rankų prie „Jukos“ laužo dabartinei Vyriausybei ir jos vadovui Algirdu neteks. Nes „Jukos“, nors ir iš visų pusių spaudžiama Rusijos teisėsaugos institucijų bei Vakarų kreditorių, atrodo, nėra nusiteikusi painioti verslo ir politikos ir siekia vienintelio tikslo – kad „Mažeikių naftos“ pardavimas jai būtų finansiškai kuo naudingesnis.
Priešingai nei Lietuvos politikai, kuriems galima „Mažeikių naftos“ šeimininko pasikeitimas nuo pat pradžių buvo politika. Tiesa, skirtinga. Valdančioji koalicija, atrodo, labiausiai galvojo ne apie tai, kaip garantuoti, jog pasikeitus „Mažeikių naftos“ savininkui, įmonė ir toliau dirbtų taip pat sėkmingai, kaip iki šiol, bet kaip „iškišti“ dalį savo akcijų. Tikslas aiškus – gautus pinigus būtų galima panaudoti pensijų ir biudžetininkų algų didinimui prieš savivaldybių rinkimus, bet to, reikalui esant gautomis lėšomis būtų galima „apkamšyti“ biudžeto skyles.
Opozicijos tikslas buvo kiek kitoks – ji, kaip visada ir visur, ieškojo Rusijos rankos. Ir, kaip žinome, ją rado. „Crowne Plaza“ viešbutyje.
Nors tikslai buvo skirtingi, tiek valdantieji, tiek opozicija elgėsi vienodai kvailai: iš anksto skelbė, kuris potencialus investuotojas jiems priimtinas, o kurio Lietuvoje jie nepageidauja.
Opozicijai atleistina. Šiandien jos tokia funkcija: pasilipti kuo aukščiau ir rėkti kuo garsiau, nesvarbu, kuo tai baigsis. Vis tiek galutinį sprendimą priima ne ji.
Tačiau Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas apsikvailino per visą pilvą. Iš pradžių paskelbusi, jog labiausiai myli „LUKoilą“, o po sutartinai nusprendusi, jog priimtiniausias naujas „Mažeikių naftos“ šeimininkas būtų TNK-BP, Vyriausybė elgėsi taip, kaip nė vienas verslininkas per derybas nesielgia. Tai yra, siekė sumažinti pretendentų skaičių, o kartu ir „Mažeikių naftos“ kainą.
Ir darė tai pamiršusi, jog „Mažeikių naftos“ šeimininkė yra ne ji, „Jukos“. Pastaroji tai priminė: paskelbė, jog nei „LUKoil“, tiek TNK-BP „Mažeikių akcijos“ nebus parduotos, nes jų siūloma kaina per maža.
Tarp galimų pretendentų tapti naujais „Mažeikių naftos“ šeimininkais šiandien liko „Kazmunaigaz“ ir Lenkijos „PKN Orlen“, į kuriuos Vyriausybė iki šiol žiūrėjo iš aukšto ir viešai skelbė apie jų nepatikimumą ir netinkamumą.
Tačiau Vyriausybės nuomonė „Jukos“, atrodo, visiškai nedomina. Šiai Rusijos bendrovei svarbiausia yra už „Mažeikių naftos“ akcijas siūlomas pinigų kiekis. Jai taip pat tikriausiai visiškai neįdomu, ar naujasis „Mažeikių naftos“ savininkas turės naftos, kaip ją atgabens į Lietuvą, kur pardavinės Mažeikiuose pagamintą produkciją. „Jukos“ taip pat visai nerūpi, ar atėjus naujam savininkui liks galioti dabartinė „Mažeikių naftos“ sutartis ir ar Vyriausybė sugebės įsiūlyti naujam šeimininkui dalį savo akcijų.
„Mažeikių nafta“ šiai Rusijos bendrovei tik verslas, kurį šiandien reikia kuo pelningiau parduoti. Nesvarbu kam – „LUKoil“, „Gazprom“ ar net pačiam Vladimirui Putinui.
Lietuvos Vyriausybė ir premjeras Algirdas turėjo tai suvokti, ypač prisimindami „Williams“ istoriją. O suvokę turėjo ne kurpti neįgyvendinamus įstatymus, o atidžiai stebėti „Jukos“ derybas su potencialiais investuotojais, su visais jais maloniai kalbėti, nedeklaruojant nė vienam savo meilės ir laukti.
Laukti tol, kol „Jukos“ pasirinks. Ir tik tada, jei tas pasirinkimas būtų buvęs labai nepriimtinas buvo galima bandyti įsikišti. Nes tik tada Lietuvos Vyriausybė ir galėjo realiai įsikišti, tai yra, priimti arba atmesti „Jukos“ pasiūlymą pačiai nupirkti „Mažeikių naftos“ akcijas už kainą, kurią pasiūlė potencialus investuotojas.
Žinoma, iki tol Vyriausybė neturėjo ant kiekvieno kampo viešai skelbti, kiek ji yra pasirengusi mokėti už tas akcijas ir kiek ji tikisi gauti už dalį savo akcijų. Apie tai galėjo būti kalbama su potencialiu „Jukos“ pasirinktu investuotoju: tik tada jį buvo galima bandyti įkalbinėti nupirkti dalį Vyriausybės akcijų, keisti sutartį ir bandyti išgauti kitokios naudos, argumentuojant teise išpirkti akcijas iš „Jukos“.
Šiandien tai daryti bus be galo sunku, nes Vyriausybė nebegali pateikti jokių staigmenų, visi jos planai visiems žinomi, be to, kai kurie potencialūs investuotojai į derybas su Vyriausybę šiandien eitų turėdami apie ją nepalankią išankstinę nuomonę.
Todėl labai tikėtina, kad Lietuva eilinį karta liks, kaip sakoma, „ant ledo“. Tai yra, su nauju šeimininku „Mažeikių naftoje“, sena sutartimi, ir 40,6 proc. įmonės akcijų, kurios nesuteikia teisės dalyvauti įmonės valdyme.
Visai kaip „Respublikos“ grupės valdomoje Eltoje. Joje Vyriausybė taip pat turi beveik 40 proc. akcijų, tačiau įdomu būtų sužinoti, ar pateko į biudžetą bent centas iš milijoninių pajamų, jau gana senokai gaunamų už Eltos patalpų nuomą?
O labiausiai gaila Algirdo: juk jei nebūtų pradėjęs verslo su „Mažeikių nafta“, nereikėtų šiandien aiškintis, iš kur žmona gavo pinigų viešbučiui pirkti.
(6 balsų, vidurkis: 3,83 iš 5)
Loading...
