Artūras Račas

Beveik prieš metus rašiau, jog Lietuvą valdo „Dujotekana” ir, kad nesimato jėgos, galinčios ją sustabdyti. Tada iš tiesų atrodė, kad “Dujotekana” gali viską – ir teismus pastūmėti ir Seimo narius pasiuntinėti kur reikia. Pamenu, net siūliau premjerui susikeisti su R.Stoniu vietomis – kad sumaišties būtų mažiau.

Šiandien galiu jau pripažinti, kad tada, atrodo, paskubėjau. Ir iš dalies dėl to džiaugiuosi.

“Dujotekana” šiandien jau nebeturi tokios valdžios, kokią turėjo prieš metus ar daugiau. Ir paskutinė istorija Seime ir teisme tą puikiausiai parodė.

Žmogiškai man “Dujotekanos” šiek tiek gaila – jie tikriausiai vis dar įsivaizduoja esą tokie pat galingi ir reikalingi, kaip ir prieš keletą metų, kai turėjo teisę Lietuvoje keliasdešimčia procentų brangiau “stumdyti” iš “Gazprom” perkamas dujas.

Naivus paprastumas – iš tiesų jų įtaka ir “valstybininkų” aureolė dingo tą pačią dieną, kai Seimas apribojo dujininkų pelno maržas, o “Gazprom” padidino dujų kainą Lietuvai.

Bet jie to nesuprato ir toliau elgėsi taip pat kaip prieš metus. Tada siuntė socialliberalą Vaclovą į teismą, kad šis apskųstų Kainų komisijos rengiamą dujų kainų nustatymo metodiką, o dabar bandė įkinkyti visą Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą tapti jų advokatais teisme.

Socialdemokratas J.Sabatauskas, kurį, kartu su Č.Juršėnu, visą laiką laikiau vienu iš padoriausių tarp visų socialdemokratų, gal per kvailumą ar dėl geros širdies įsikinkė. Svarstė kartu su kitais kodėl tie prokurorai taip blogai elgiasi su viena iš pačių tyriausių ir skaidriausių Lietuvos bendrovių ir net ją užtarė.

Na, bent taip jau pranešė nacionalinis transliuotojas, paskelbęs apie tai, jog “Dujotekanos” advokatai pasiekė pergalę Seime. Tiesa, nepranešė, prieš ką buvo kovota – Seimą, prokurorus ar dar prieš ką nors.

“Dujotekanos” advokatas Arūnas Marcinkevičius drąsinosi ir gąsdino: “Ketiname kviestis į didžiulę spaudos konferenciją užsienio žurnalistus, eiti toliau į Europą ir klausti: ar problema yra prokurorų kompetencija, ar įstatymai, kaip žmogui apginti savo teises”.

Šiek tiek primena Ostapą Benderį iš Ilfo ir Petrovo “12 kėdžių”. Jis taip pat drąsinosi, jog Europa padės. Tiesa, nepadėjo.

Į “Dujotekanos” spaudos konferenciją užsienio žurnalistai atvyktų: iš Rusijos tikrai, gal dar iš Vokietijos. Pirmieji su malonumu parašytų, kad garbingi verslininkai Lietuvoje patiria politinį spaudimą ir kad “pribaltijkoje” varžomos rusakalbių teisės.

Bet “Dujotekanai” tai jau nebepadės. “Gazprom” traukinys jau nuvažiavo, kitas jau nebeatvažiuos, Algirdas jau pensijoje, o Albino įtaka nepalyginamai mažesnė.

Tiesa, valstybės saugumo departamente dar savų žmonių gal vienas kitas liko, tačiau P.Malakauskas – ne M.Laurinkus ir net ne A.Pocius.

Galima, žinoma, jį pasiųsti į Seimą, kad parneštų visą buvusio tyrimo medžiagą, galima pabandyti išsiaiškinti, kas išplepėjo apie “Dujotekanos“ draugiškus ryšius su vadinamaisiais “valstybininkais”, ar kas “nuleido” informaciją apie tai, kaip J.Pinskaus bute R.Stonys skyrė premjeru G.Kirkilą.

Na, išsiaiškins, sužinos, dar kokius du tris saugumiečius paskelbs “kurmiais”. Mažas kerštelis, šiek tiek pasitenkinimo, bet tai ir viskas.

Turėtos įtakos “Dujotekana” jau nebeatgaus, jos aukso amžius jau baigėsi. Kuo anksčiau jie tai supras, tuo geriau bus jiems patiems.

Kaip ir būtų galima džiaugtis? Ir sakyti, jog “Dujotekana” does not rule any more…

Bet iš tikrųjų tai koks skirtumas, kas koja premjero duris atidarinėja: “Dujotekana”, NDX energija” ar dabar jau Leo LT.

Vis tiek tas pats pereinamasis kiemas.

(11 balsų, vidurkis: 4,09 iš 5)

Loading...