Artūras Račas

Jūs naršote archyvus: Uber.

Nors man ir skaudu tai sakyti, manau, kad „Uber“ reikia vyti lauk iš Lietuvos, prieš tai, žinoma, pareikalavus atsakomybės už padarytus įstatymų pažeidimus. Geriausiai būtų, kad ta atsakomybė būtų finansinė ir su daug nulių – kad ateityje kitiems nekiltų noras patiems gadinti savo geras idėjas.

Man nereikės paminklo, kai užsilenksiu – Tomas (kuris yra gerokai jaunesnis už mane ir, jei praktikuos sveiką gyvenimo būdą) su baltais marškiniais bus geriausias mano darbo įamžinimas. Ir net jei Tomas užsilenks anksčiau nei jam dera, aš tikiu, kad baltus marškinius perims jo vaikai. Nes Tomas buvo panašus į tėtį, kuriam rūpi, kokias užaugs jo vaikai.

Vakar vežiau Vilių. Nuo stovėjimo aikštelės prie Petro ir Povilo bažnyčios iki „Piano Man“ Islandijos gatvėje. Nuvažiavome 5,53 kilometro. Kelionė užtruko 22’58 min. Vilius „Uber“ sumokėjo 8,34 euro. Jūs tik nepagalvokite, kad aš visada važinėju 14,5 km/h greičiu ir važiuoju per aplinkui. Čia buvo Viliaus sprendimas, nes, vos įsėdęs, jis pareiškė, kad norės užduoti man […]

Gera žinoti, kad Lietuvoje kuriasi nauja šeima, kurioje augs vaikai, kuriuos auklės tinkamai.

Pratęsiant aukščiau išsakytą mintį, primenu, jog „Uber“ partneriai – tai ne tikri taksistai, o „Uber“ keleiviai – kiek kitokie nei tikrų taksistų naudotojai. Tam tikra prasme mes draugai, na bent jau aš taip į jus žiūriu. O bet tačiau, kaip jau minėjau aukščiau, draugai su draugais elgiasi pagarbiai, vertina vienas kito laiką ir darbą.

Klausimas „na tai kaip tas Uber?“ iš keleivių lūpų nuskamba gana dažnai. Trumpas atsakymas yra „puikiai“, o ilgesnis paaiškinimas būna toks: per tas 33 dienas nesutikau nė vieno pikto žmogaus“.