Artūras Račas

Jakilaitiadai įsibėgėjant, tenka ir man skirti daugiau dėmesio šiai temai. Todėl noriu jūsų paklausti: ar jūs kada nors girdėjote, kaip kalba LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Jei ne, tai pirmiausia siūlau pažiūrėti ir paklausyti.

Kodėl siūlau jums klausyti Ž.Pečiulio? Ogi todėl, kad tai gali padėti rasti atsakymą į klausimą: ar tekstus, kuriuos savo vardu skelbia LRT Tarybos pirmininkas, rašo jis pats.

Kalbu apie paskutinį Ž.Pečiulio tekstą, paskelbtą krūtų portale sausio 4 dieną, kurį pastebėjau tik vakar, 

Atkreipiau į jį dėmesį tik todėl, kad Ž.Pečiulis šiaip jau nėra dažnas komentarų rašytojas. Tiesą pasakius, Google rodo, jis beveik iš viso nerašo komentarų, tik kartais duoda interviu.

Jis kalba apie televiziją ir jos ateitį, profesionaliai komentuoja „Žmonėms“ TV3 šokių projektus, yra parašęs net knygą, kuri kai kuriems skaitytojams sukėlė įvairių minčių, bet komentarų nerašo. Nes tai – ne Ž.Pečiulio žanras.

Žinoma, visada visiems kada nors būna pirmas kartas. Ypač, jei esi LRT Tarybos pirmininkas, gauni algą už nieką ir tavo kadencija netrukus baigsis, o tu norėtum pabūti pirmininku dar penkerius metus.

Tada sėdi ir rašai komentarą apie tai, kokia gera LRT ir kaip ji gerai tratina mokesčių mokėtojų pinigus.

Aš skaitau daug komentarų. Ir todėl niekada nesupainiočiau K.Girniaus intelektualių tekstų su R.Valatkos tulžingu skalijimu arba I.Makaraitytės aštrios satyros su kokio M.Laurinavičiaus radikaliai fanatišku baubimu ar P.Gritėno pseudofilosofiniais čiurlenimais.

Ką noriu tuo pasakyti? Ogi tą, kad krūtų portale paskelbtas Ž.Pečiulio pasirašytas tekstas man neatrodo, kaip parašytas Ž.Pečiulio.

Štai keletas citatų (atsiprašau, kai kurios jų ilgokos, bet ir pats tekstas labai jau ilgas):

Sutinku, LRT švaisto pinigus, įrašinėdama išliekamosios vertės koncertus, išsaugodama jau neberodomus E. Nekrošiaus, R. Tumino spektaklius, remdama lietuvišką kiną, transliuodama TV kanalą pasaulio lietuviams, turėdama tikrą nacionalinę vertybę – turtingiausią Lietuvos audiovizualinį archyvą Mediateką.

[…]

Kam dar nepatinka LRT? Nelaimėjusiems generalinio direktoriaus ar laidų įsigijimo konkurso, nepakviestiems į laidą, ne taip paklaustiems.

Tiesą sakant, diskusijoje jų balsai garsiausi. Paprastai VT nemėgsta valdančioji dauguma, bet pamilsta, atsidūrusi opozicijoje. Tai suprantama, nes VT misija demokratinėje sąrangoje – visai kaip opozicinių partijų: neleisti valdančiajai daugumai monopolizuoti informacijos sklaidos, VT paversti pavaldžia institucija. Šią dilemą britai išsprendė dar pirmojoje praėjusio amžiaus pusėje.

[…]

Jau tuomet buvo užsipulti nepriklausomi turinio gamintojai (prodiuseriai). LRT esą iš esmės virto biudžeto lėšų perskirstytoja ir reklaminio laiko pardavėja, iš prodiuserių superkamai produkcijai netaikančia jokių misijos kriterijų. Ta proga Seimas užsimojo perimti turinio kontrolę. Buvo siekiama, kad tik Seimo komitetui patvirtinus, kad laidos atitinka nacionalinę misiją, būtų skiriamas finansavimas.

Prieš septynerius metus susirūpinta LRT tarybos funkcijų stiprinimu (konsultantais, padėjėjais). Tačiau buvo sunku paslėpti tikrąjį tikslą – pakeisti LRT vadovybę, LRT tarybos narių kadenciją susieti su deleguojančių institucijų kadencija, kitaip tariant – siekiu, kad atėjusi naujoji valdančioji dauguma pasiskirtų savą LRT vadovybę.

Na, ir žinoma, pati svarbiausia citata, viso teksto apie LRT misiją, ašis:

Paaiškėja, kad daug metų Vakaruose gyvenęs politikos apžvalgininkas nenori suvokti, kad labai svarbi visuomeninių tarybų misija – apsaugoti VT nuo politinės valdžios atakų. Kitaip tariant, įsijautęs su vandeniu išmeta kūdikį – visuomeninio transliavimo idėją.

Tačiau diskusijose, man regis, buvo praleistas vienas svarbus aspektas. Kai kurių politikų komentaruose, užuominose galima išgirsti retoriką, nukreiptą prieš nepriklausomus turinio gamintojus, prodiuserių firmas. Šito, regis, nepastebėjo ir tie prodiuseriai, kurie pasinaudojo proga suvesti sąskaitas su LRT.

Jeigu, anot politikų, LRT, konkurso būdu atsirinkdama prodiuserių firmų produkciją, švaisto pinigus, o pati galėtų kurti pigiau, vadinasi, nepriklausomas TV turinio kūrimo verslas nėra efektyvus? Dar daugiau – iš feisbukinių užuominų gali suprasti, kad tie berniukai iš gatvės (taip vadindavo pirmuosius į uždarą natūrinį televizijos ūkį patekusius nepriklausomus prodiuserius) yra kažkas neaiškaus, nepatikimo. Kažkas panašaus į sovietinių laikų spekuliantus ar Gariūnų prekiautojus.

Suprantate, kur šuo pakastas? Ž.Pečiulis neturi humoro jausmo ir jo pasisakymuose sunku rasti ironijos ir sarkazmo. Šiame tekste jos daug ir gana subtilios.

Kitas dalykas – Ž.Pečiulis nėra tas žmogus, kuris gerau prisimintų visas siūlytas LRT įstatymo pataisas, kuriomis buvo siekiama sutramdyti Skydinės direktorių ir neleisti jam kartu su draugeliais tratinti mokesčių mokėtojų pinigus.

Ir pagaliau trečias dalykas – Ž.Pečiulis nė velnio neišmano apie prodiuserinį darbą ir su tuo susijusius finansinius reikalus.

Kas visa tai žino, prisimena ir išmano? Žinoma, Skydinės direktorius A.Siaurusevičius. Ne, nepagalvokite, jis nėra pajėgus parašyti tokio teksto. Abejoiju ar jis sugebėtų parašyti tris rišlias pastraipas.

Tai kas gi galėtų būti teksto autorius? Kas tas tikrasis LRT gynėjas, turintis viešųjų ryšių patirties?

Aš spėčiau, kad tai galėtų būti toks V.Savukynas, kuris iš LRT yra nemažai uždirbęs arba toks L.Šeškus, kuris uždirbo dar daugiau.

Galiu žinoma klysti ir galbūt Ž.Pečiulis, dirbamas LRT Tarybos pirmininku, labai daug išmoko ir labai pasikeitė. Bet, nors užmušk tuo netikiu.

(8 balsų, vidurkis: 4,88 iš 5)

Loading...