Kodėl mums visą laiką nesiseka?
Mums ir vėl nepasisekė – ši jau legendine tampanti frazė turbūt buvo pati populiariausia praėjusią savaitę. Po Eurovizijos dainų konkurso pusfinalio vieni ją tarė su užuojauta ar liūdesiu, kiti su pagieža, nusivylimu ar panieka taip įvertindami Lietuvos atstovė Lauros Čepukaitės pasirodymą, kuris, kaip jau visi žinome, Europoje buvo įvertintas labai kukliai.
Asmeniškai man toks Lauros ir jos „meilužių“ bandymo dainuoti įvertinimas anaiptol nebuvo netikėtas. Jau tada, kai Laura laimėjo nacionalinį atrankos konkursą, man atrodė, kad įvyko klaida. Juk jau tada buvo visiškai aišku, kad Lauros daina muzikiniu požiūriu pernelyg paprasta ir nuobodi, kad jos balsas silpnas ir kad didžioji scena jai per didelė.
Esu tikras, kad tokios mintys po nacionalinės atrankos kilo ne man vienam. Tačiau vėliau jos galbūt pasimetė pranešimuose sėkmingus Lauros turne po užsienio valstybes apie, berods, švedų ant daugiaaukščio stogo sukamą jos dainos vaizdo klipą, apie Eurovizijos konkursui siuvamus drabužius.
Įvyko tai, kas Lietuvoje gana dažnai vyksta – stokodami tikrų žvaigždžių, pasinaudojome pasitaikiusia proga ir greitai pabandėme nulipdyti naują žvaigždę. Juk reikia naujo veido žurnalų viršeliams, naujo personažo televizijos stiliaus laidoms, ar politikų viešiesiems ryšiams.
Visos šios pastangos, reikia pripažinti, nebuvo visiškai bevaisės. Per nacionalinį atrankos konkursą atrodžiusi kaip provincijos restorano dainininkė, Kijevo „Palace Sportum“ scenoje Laura atrodė tikrai šauniai. Jei dar galėtų ir dainuoti, tikra nebūtų likusi paskutinė.
Ir niekas tikriausiai jos už tai nebūtų kaltinęs – juk pagaliau ne pirmas kartas, esame jau tai patyrę.
Todėl labai keista buvo stebėti, kai iki šių metų pradžios beveik niekam nežinoma atlikėja staiga „supyko dėl savo nesėkmės ir pradėjo ieškoti kaltų.
O kalčiausia, pasirodo, ne negalinti dainuoti Laura, o Lietuvos valstybė. Na ir dar nušalintas prezidentas Rolandas, kartu su Laura į Kijevą tame pačiame lėktuve skridęs.
Pasirodo, tik dėl blogo Lietuvos įvaizdžio (Paksas čia irgi prisidėjęs) už Laurą nebalsavo net artimiausi Lietuvos kaimynai rusai ir baltarusiai. O kodėl turėjo balsuoti? Nejaugi Laura galvoja, kad gyvenimas diktatūros sąlygomis atima klausą? Bet juk Ukraina ir Lenkija, nepaisant to, kad bendrą karinį junginį į Kosovą šiemet siųsime, už Laurą taip pat nebalsavo.
O kaimynams latviams Rusija pusfinalyje irgi vos tašką skyrė, tačiau jie į finalą pateko.
Beje, latviai tikriausiai iš viso buvo vieninteliai ne lietuviai balsavę už Laurą – visai įmanoma, kad Airijos ir Didžiosios Britanijos simpatijas Laurai lėmė ten gyvenantys lietuviai.
Todėl geriausia, ką Laura galėjo padaryti po pusfinalio tai padėkoti visiems lietuviams už viltį ir visų jų atsiprašyti, kad jai nebuvo lemta išsipildyti. Laura pasirinko kitą kelią ir ją galima suprasti – juk skauda kai iš žvaigždžių vėl tampi eiline baro dainininke.
Tačiau niekaip negaliu suprasti garbingo visuomeninės televizijos direktoriaus Kęstučio Petrauskio, kuris po Lauros pasirodymo pareiškė, kad „Lietuvai pats metas susirūpinti savo įvaizdžiu“ ir rimtu tonu dėstė, jog pergalei Eurovizijoje reikia ne tik geros dainos, bet ir gerų santykių su kaimynais.
Taip ir nesupratau – juokavo, ar taip bandė ginti munduro garbę. Juk šiaip ar taip būtent visuomeninei televizijai tikriausiai tenka didžiausia atsakomybė už Lietuvos atstovo parinkimą.
Todėl žvalgantis į šalis ir klausiant, kas kaltas, jog mus ir vėl nepasisekė, geriausia būtų iš pradžių pasižiūrėti į veidrodį.
Beje, nesiseka mums ne tik dainuoti. Nesėkmės šią savaitę mūsų laukė ir ten, kur jų niekada negalėjome tikėtis – krepšinio aikštelėje. Paaiškėjo, kad nepaisant „Lietuvos ryto“ pergalės ULEB turnyre ir iškovoto kelialapio į Eurolygą, „Šiaulių“ komanda užimti Vilniaus ekipos vietos negalės.
Vėl žvalgomės aplinkui ir bandome spėti, serbai ar graikai mums koją kiša, patyliukais šnabždame apie pasaulinį sąmokslą prieš Lietuvos krepšinį. O gal problema ne ten, o čia? Gal „Šiaulių“ klubas nebuvo įleistas į elitinį turnyrą, prisimenant, kad dar visai neseniai po šio klubo areną per varžybas žiurkės bėgiojo? O ar daug kas pasikeitė nuo to laiko? Ar Šiaulių sporto areną šiandien galima vadinti atitinkančia Europos standartus?
Beje, panašaus „sąmokslo“ auka po metų dvejų gali tapti ir „Žalgiris“. Tik sąmokslo reikės ieškoti ne Europoje, o Kauno miesto savivaldybėje – kažkur tarp „Senukų“ ir „Vilniaus prekybos“ interesų. Blogiausia, kad ieškojimas kaltų jau tampa ne tik žvaigždžių ir politikų liga bei ir visos visuomenės bėda.
Šią savaitę asmeniškai teko tuo įsitikinti: vienos mokyklos susirinkime direktorė tėveliams pasakodama apie mokymosi sąlygas skundėsi, kad žiemą viduje šaltoka, nes langai ir durys nesandarūs. O kalti dėl to ne statybininkai, ne mokyklas finansuojanti savivaldybė, ne Švietimo ir mokslo ministerija ir net ne biudžetą tvirtinantis Seimas.
Kalčiausias, pasirodo, ūkio ministras, kuris, pasak direktorės, vetavo prašymus dėl Europos Sąjungos paramos.
Na ir kodėl gi mums visą laiką taip nesiseka?
(6 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)
Loading...
