Tos pačios naujienos, tik keičias veidai
Praėjusi savaitė Lietuvoje, kaip niekada buvo kupina įvykių. Tačiau iš esmės nieko naujo neįvyko – kaip dainuoja Andrius Mamontovas vienoje savo naujojo albumo dainų „tos pačios naujienos, tik keičias veidai“.
Antai, istorija su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu. Atrodytų, aiškiau jau būti negali – vienas grynais moka, kitas, nors ir meiliu balsu atsisakinėja, tuos grynuosius ramiai sau paima. Tačiau V.Muntianas vis tiek sako – nekaltas. Netyčia mat jis tuos pinigus davęs, „tam tikras paklydimas“, jo paties žodžiais tariant, įvyko.
Nieko naujo, ar ne? Ne jis pirmas, ne jis tikriausiai ir paskutinis.
Šiek tiek keista, kad pasitraukti iš Seimo pirmininko posto žada ir net partijai vadovauti nebenori. Juk jei nekaltas, tai kam trauktis? Kreiptųsi geriau į teismą dėl šmeižto kaip iš pradžių grąsinosi, gintų savo garbę ir siektų, kad šmeižto platintojai būtų nubausti.
O gal vis dėlto nesijaučia toks jau nekaltas? Ir pats traukiasi todėl, kad apkaltos išvengtų. O tai bus po to kaip Rolandui Paksui: nesitraukė, nepasidavė ir gavo iki gyvos galvos.
Beje, kalbant apie V.Muntiano istoriją, vertėtų pažymėti, jog visiškai ne nauja yra ir tai, kad operatyvinė informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos kažkokiu būdu patenka į vieno iš dienraščių (ir vėl to paties) žurnalistų rankas. V.Muntianas šiandein tuo labai piktinasi, mat ši medžiaga apie jį. Ačiau kažkodėl nepamenu, kad jis būtų piktinęsis, kai buvo skelbiama operatyvinė medžiaga apie buvusį prezidentą ir kitus Seimo narius.
A.Zuokas, pavyzdžiui, viešai nesipiktina. Ir neverkšlena kaip V.Muntianas. Jis net didžiuojasi tuo, kad teismas pripažino jį kyšininku. Na, gal ne visai kyšininku, o tik pabandžiusiu tokiu būti. Tiesa, nuteisė ir už tai. Bet nepasodino. Juk ne vištą pavogė ir ne kokios mašinos ratus numovė – už tai Lietuvoje juk iš karto sodina.
A.Zuokas tik papirkti bandė – už tai Lietuvoje bausmės švelnesnės, jei, žinoma, nusikaltėlis iš viso būna baudžiamas.
Jokia naujiena ir tai, kad partija A.Zuoką, kaip ir V.Muntianą palaiko. O kaip nepalaikysi? Juk ir kitiems partiečiams tikriausiai tokia pati nelaimė gali atsitikti. Tada galės ir jie, kaip partijos vadovas didžiuotis, jog yra teisti. Galėtų gal iš karto prisipažinti – teismams mažiau darbo būtų, o A.Zuokas galėtų iš karto ne tik sau, o visiems partiečiams ženkliukų su užrašu „Teistas ir tuo didžiuojuosi“ pagaminti. Gal net partijos pavadinimą derėtų pakeisti – iš Liberalų ir centro sąjunga, pavyzdžiui, į Be kaltės nuteistųjų arba Bandžiusiųjų papirkinėti ir kyšininkauti sąjunga. Būtų aišku ir suprantama.
Tai pat aišku, kaip premjerui Gediminui Kirkilui ir jo verslo partneriui iš VP grupės Ignui Staškevčiui viskas aišku apie „Leo Lt“ projektą. Nesvarbu, kad vienas įtakingiausių pasaulio verslo leidinių – Didžiosios Britanijos „The Economist“ jį kritikuoja ir tvirtina, kad prieštarauja valstybės interesams, Europos Sąjungos direktyvoms ir yra naudingas tik „Maximos“ berniukams, G.Kirkilas ir I.Staškevičius, lyg susitarę tvirtina nieko nauja neišgirdę.
Iš dalies jie teisūs: beveik tą patį nuo šio projekto pradžios teigia visi, kuriems bent šiek tiek rūpi valstybės interesai. Šia prasme „The Economist“ iš tiesų nieko labai naujo nepasakė.
Kita vertus naujienų buvo: iki „The Economist“ dar niekas iki šiol nebuvo pasakęs, kad bandydama nutildyti savo oponentus valdančioji koalicija ėmėsi sovietinių laikų taktikos ir kad Lietuvos politika darosi neatspari privačių intersų įtakai įstatymų leidybos procesui.
Britų apkaltinti tarnaujant Rusijai ar „MG Baltic“ koncernui G.Kirkilas negali – skambėtų pernelyg kvailai. Tada apkaltina juos tuo, kad nekalbėjo su juo. Ir dar tuo, kad nusirašė visą „Leo LT“ kritiką iš Lietuvos laikraščių. Įdomu, kuriuos laikraščius premjeras turėjo galvoje – „Lietuvos rytą“, „LT“, „Vilniaus dieną“, „Respubliką“, „Šiaulių kraštą“, o gal net „Tauragės kurjerį“? Juk „The Economist“ analitinio padalinio ekspertai tikriausiai juos visus prenumeruoja, atidžiai skaito ir, kai niekas nemato, plagijuoja.
Gudrus tas mūsų premjeras. Toks gudrus, kad net verkti norisi. Bet juk nieko naujo, ne pirmas jis toks ir tikriausiai ne paskutinis.
Ir Seimas mūsų gudrus. Kaip mokytojai streikavo ir pinigų prašė, valdančioji koalicija galvas pelenais barstėsi ir prisiekinėjo, jog jie labai nori atlyginimus padidinti, tačiau niekaip nesugeba pinigų tam rasti.
Kaip mokytojai, patikėję, kad Seimas vis dėlto atsižvelgs į jų skurdą, nusprendė streiką baigti, tautos išrinktieji mokytojų rūpesčius perdavė spręsti Vyriausybei, o patys staiga sumojo, jog Seimui labai reikia naujo viešbučio.
Tokio kuklučio – 14 aukštų, su konferencijų salėmis ir galbūt net mažutėliu sporto centru ir baseinėliu viso labo už 170 mln. litų. Sako, biudžetui nieko nekainuos, nes pinigai bus gauti pardavus turimas poilsines ir viešbučius.
O gal galima būtų parduoti, bet naujo viešbučio nestatyti. O gautus pinigus skirti jei ne mokytojų algoms, tai bent jau mokyklų remontui. Juk ne visos dar jos tokios gražios kaip nauja Seimo salė.
Ir tikriausiai niekada nebus. Nes veidai greitai vėl pasikeis, o naujienos bus vis tos pačios: švietimui, mokslui, medicinai, bibliotekoms, vaikų sportui ir visiems kitiems nepelningiems dalykams pinigų nėra, o Valdovų rūmams, valdininkų algoms, Seimo viešbučiams, ministerijų naujiems automobiliams jų kažkaip vis atsiranda.
„Tauragės kurjeris“
(3 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
